Hidrocefalija vaikui: kas tai, kaip gydoma ir kaip gyventi su šuntu

Sveikata · Parengė „Nuo ko pradėti“ · Atnaujinta 2026-10-17

Skubiai: Šunto sutrikimas: ką turi žinoti kiekvienas, kas prižiūri vaiką

Hidrocefalija dažnai nustatoma dar naujagimių skyriuje, ypač neišnešiotiems vaikams, ir neretai kartu su cerebriniu paralyžiumi. Išgirdus žodį „šuntas“, tėvams kyla daug klausimų: ar tai visam gyvenimui, kas bus, jei jis suges, ką vaikui galima daryti.

Šiame puslapyje paprastai paaiškiname, kas yra hidrocefalija, kaip ji gydoma, kokius ženklus turi žinoti kiekvienas, kas prižiūri vaiką su šuntu, ir kaip tai atrodo Lietuvoje.

Remiamės gairėmis, moksliniais tyrimais ir Lietuvos dokumentais. Skliausteliuose nurodome pirmąjį straipsnio autorių ir publikacijos metus, pavyzdžiui, (Kahle ir kt., 2016). Šaltinių sąrašas yra puslapio pabaigoje.

Tai ne medicininė konsultacija. Sprendimus dėl gydymo priimkite kartu su vaiko neurochirurgu ir kitais gydytojais.

Trumpai

  • Hidrocefalija yra būklė, kai smegenų skilveliuose kaupiasi per daug smegenų skysčio, jie plečiasi ir spaudžia smegenis.
  • Neišnešiotiems vaikams dažniausia priežastis yra kraujosruva į smegenų skilvelius. Ne kiekvienas skilvelių išsiplėtimas virsta hidrocefalija, kuriai reikia operacijos.
  • Švedijos duomenimis, maždaug vienas iš dešimties vaikų su cerebriniu paralyžiumi turi šuntu gydomą hidrocefaliją. Dažniausiai abi būklės turi bendrą priežastį, smegenų pažeidimą.
  • Gydoma šuntu arba, kai kuriems vaikams, endoskopine operacija be šunto.
  • Šuntą su laiku dažnai tenka taisyti ar keisti, labiausiai pirmaisiais metais. Tai tikėtina ir nereiškia, kad gydymas nepavyko.
  • Jei vaikas su šuntu neįprastai mieguistas, sunkiai pažadinamas, vemia ar staiga praranda įgūdžių, nelaukite: kvieskite 112 arba vykite į vaikų priėmimo skyrių.
  • Su šuntu vaikai gali skiepytis, maudytis, lankyti darželį ir mokyklą, keliauti.
  • Lietuvoje vaikų hidrocefaliją gydo Santaros klinikos Vilniuje ir Kauno klinikos Kaune, gydymą apmoka ligonių kasa.

Jei hidrocefaliją nustatė ką tik

  1. Paprašykite paaiškinti priežastį ir planą: ar reikia gydyti dabar, ar kol kas stebėti, ir kaip bus stebima.
  2. Jei įstatomas šuntas, paprašykite jo duomenų raštu: operacijos data, šunto ir vožtuvo tipas, ar vožtuvas programuojamas ir koks jo nustatymas, kur operuota.
  3. Išsiaiškinkite, kur važiuoti skubiai, jei atsirastų šunto sutrikimo ženklų, ir tai žinotų visi, kurie prižiūri vaiką.

Kas yra hidrocefalija

Smegenų viduje yra ertmės, vadinamos skilveliais. Juose nuolat gaminasi skystis, kuris apiplauna smegenis ir nugaros smegenis, o paskui susigeria. Jei skysčio tekėjimo kelias užsikemša arba skystis blogai susigeria, jis kaupiasi, skilveliai plečiasi ir spaudžia smegenis (Kahle ir kt., 2016).

Dažniausios priežastys vaikams

  • Kraujosruva į smegenų skilvelius neišnešiotiems naujagimiams. Krešuliai ir uždegimas gali užkimšti skysčio kelius. Po lengvų kraujosruvų hidrocefalija beveik nesivysto, po sunkių skilveliai plečiasi dažnai, bet maždaug trečdaliui vaikų išsiplėtimas praeina savaime (Radic ir kt., 2015; Groulx-Boivin ir kt., 2023).
  • Įgimtos priežastys: siauras kanalas tarp skilvelių, raidos sutrikimai, stuburo išskyla (spina bifida), genetinės formos.
  • Infekcijos, pavyzdžiui, po meningito.
  • Navikai, užkemšantys skysčio kelius.

Ryšys su cerebriniu paralyžiumi

Švedijos gyventojų duomenimis, šuntu gydoma hidrocefalija buvo maždaug 9 % vaikų su cerebriniu paralyžiumi (Westbom ir kt., 2011).

Svarbu suprasti: cerebrinį paralyžių paprastai sukelia ne pats skystis, o tas pats smegenų pažeidimas, dėl kurio atsirado ir hidrocefalija.

Neišnešiotų vaikų tyrime, atsižvelgus į kraujosruvos sunkumą, šuntas pats savaime vaiko raidos nepablogino (Radic ir kt., 2015). Hidrocefaliją gydyti laiku reikia tam, kad prie pažeidimo nepridėtų žalos ir padidėjęs spaudimas.

Kaip ji pastebima ir nustatoma

Neišnešiotiems naujagimiams skilveliai gali išsiplėsti anksčiau, nei padidėja galva ar pakinta momenėlis, todėl išorinių ženklų gali ir nebūti (El-Dib ir kt., 2020).

Lietuvoje visiems naujagimiams, gimusiems anksčiau nei 32 nėštumo savaitę arba sveriantiems mažiau nei 1 500 g, atliekamas galvos smegenų ultragarsas pro momenėlį, o skilveliams plečiantis jis kartojamas dažnai, iki 2–3 kartų per savaitę (SAM metodika „Neurosonoskopijos indikacijos“).

Kūdikiams: galva didėja greičiau nei turėtų, momenėlis ramybės būsenoje didelis ir įsitempęs, ant galvos matyti venos, akys krypsta žemyn (vadinamasis „besileidžiančios saulės“ simptomas), vėmimas, prastas žindimas, mieguistumas ar neramumas, priepuoliai.

Vyresniems vaikams: galvos skausmas, ypač rytais, vėmimas, mieguistumas, dvejinimasis akyse, žvairumas, elgesio pokyčiai, pablogėjęs ėjimas ar kiti įgūdžiai.

Tyrimai: kūdikiams ultragarsas pro momenėlį, vyresniems magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija. Daug kur atliekama greitoji MRT, kuri trunka kelias minutes ir paprastai nereikalauja narkozės.

Gydymas

Neišnešiotiems naujagimiams

Kol vaikas mažas ir skystyje dar yra kraujo, dažnai taikomos laikinos priemonės: juosmeninės punkcijos, rezervuaras po galvos oda, iš kurio skystis ištraukiamas, arba laikinas drenažas. Nuolatinis šuntas įstatomas vėliau, jei skilveliai toliau plečiasi. Tikslaus svorio ar amžiaus, kada tai daryti, gairės nenurodo (Mazzola ir kt., 2014).

Tarptautiniame ELVIS tyrime ankstesnis gydymas šuntų skaičiaus nesumažino, bet papildomose analizėse vaikai, gydyti anksčiau, dvejų metų amžiaus vystėsi geriau (de Vries ir kt., 2019; Cizmeci ir kt., 2020). Todėl dabar dažnai stengiamasi nelaukti per ilgai, jei skilveliai toliau didėja. Sprendimą priima naujagimių gydytojų ir neurochirurgų komanda.

Šuntas

Šuntas yra plonas silikoninis vamzdelis, visas po oda. Vienas jo galas yra smegenų skilvelyje, po galvos oda yra vožtuvas, reguliuojantis skysčio nutekėjimą, o kitas galas nuvestas į pilvo ertmę, kur skystis susigeria.

  • Vožtuvai. Nė vienas vožtuvo tipas, taip pat ir programuojamas, neįrodė pranašumo prieš kitus (Baird ir kt., 2014).
  • Programuojamas vožtuvas ir MRT. MRT daryti galima. Tačiau MRT metu kai kurių modelių programuojamo vožtuvo nustatymas gali pasikeisti, todėl jį tikrina prieš tyrimą ir po jo (O’Neill ir kt., 2026). Prieš MRT visada pasakykite, kad vaikas turi šuntą, ir koks tai vožtuvas.

Endoskopinė trečiojo skilvelio ventrikulostomija

Per mažą angą kaukolėje endoskopu padaroma skylutė trečiojo skilvelio dugne, ir skystis aplenkia užsikimšusią vietą. Šunto tada nereikia. Gairėse ši operacija ir šuntas laikomi lygiaverčiais gydymo būdais (Limbrick ir kt., 2014).

Ar ji tiks, priklauso nuo vaiko amžiaus ir hidrocefalijos priežasties: geriau ji veikia vyresniems nei metų vaikams, kai kanalas užsikimšęs, o neišnešiotiems vaikams po kraujosruvos sėkmės tikimybė maža. Jei ši operacija nepadėjo ir vėliau įstatomas šuntas, jis veikia ne prasčiau (Feldman ir kt., 2025).

Į turinį

Šunto sutrikimas: ką turi žinoti kiekvienas, kas prižiūri vaiką

Šuntas gali užsikimšti, atsijungti ar užsikrėsti. Tada spaudimas smegenyse didėja, kartais greitai. Jei įtariate šunto sutrikimą, nelaukite ryto ir nebandykite laukti, ar praeis: kvieskite 112 arba vykite į vaikų priėmimo skyrių.

Ženklai

Tyrimuose ir ligoninių atmintinėse su šunto sutrikimu labiausiai siejami šie ženklai (Garton ir kt., 2001; Lehner ir kt., 2024; Children’s Health Ireland, 2024):

  • neįprastas mieguistumas, sunku pažadinti;
  • vėmimas, ypač pasikartojantis;
  • neįprastas dirglumas, verksmas, kurio nepavyksta nuraminti;
  • išsipūtęs, įsitempęs momenėlis ar greitai didėjanti galva kūdikiui;
  • patinimas ar skysčio sankaupa išilgai šunto;
  • anksčiau išmoktų įgūdžių praradimas;
  • galvos skausmas, dvejinimasis akyse, naujas žvairumas, akys krypsta žemyn;
  • vėlyvi ir labai pavojingi ženklai: sulėtėjęs pulsas, sutrikęs kvėpavimas.

Jei vaikas nekalba. Vaikas su cerebriniu paralyžiumi dažnai negali pasakyti, kad skauda galvą. Stebėkite, ar jis nepasidarė neįprastai vangus ar dirglus, nevemia, neatsisako valgyti, nebelaiko galvos, nebesėdi ar nebežaidžia kaip įprastai. Jūs geriausiai žinote, koks yra jūsų vaikas, kai jam viskas gerai.

Priepuoliai. Vienas priepuolis be kitų ženklų dažniausiai nereiškia šunto sutrikimo. Tačiau priepuolis kartu su mieguistumu, vėmimu ar galvos skausmu yra rimtas ženklas, o pirmą kartą atsiradę priepuoliai irgi turi būti patikrinti (Agras Menghi ir kt., 2025).

Nesupainiokite su virusu. Vėmimas ir mieguistumas vaikui su šuntu neturi būti savaime laikomi virusine infekcija. Tėvų tyrimuose būtent tai, kad šunto sutrikimo ženklai panašūs į įprastas vaikų ligas, kėlė daugiausia nerimo (Smith ir kt., 2015). Priėmimo skyriuje pirmiausia pasakykite: „vaikas turi šuntą“.

Šunto infekcija

Infekcija dažniausiai būna per pirmąsias savaites ar mėnesius po operacijos, vėliau retai. Ženklai: karščiavimas be aiškios priežasties, paraudimas, patinimas ar išskyros išilgai šunto ar ant randų, pilvo skausmas ar išsipūtimas, taip pat visi šunto sutrikimo ženklai.

Šuntai, kurių vamzdeliai prisotinti antibiotiko, infekcijų dažnį gerokai sumažino (Mallucci ir kt., 2019).

Kaip dažnai šuntą tenka taisyti

Šuntas yra mechaninis įrenginys, todėl su laiku jį dažnai tenka pataisyti ar pakeisti. Daugiausia sutrikimų būna pirmaisiais metais po įstatymo, ypač kai operuota pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Jei pirmieji metai praėjo ramiai, didelėje JAV centrų analizėje maždaug 8 iš 10 šuntų be pakartotinės operacijos veikė iki penkerių metų po įstatymo, o du iš trijų iki dešimties metų (Yengo-Kahn ir kt., 2025). Pakartotinė operacija nereiškia, kad gydymas nepavyko.

Į turinį

Kasdienybė su šuntu

  • Gastrostoma ir pilvo operacijos. Gastrostomą vaikui su šuntu įvesti galima, bet ji didina šunto infekcijos riziką. Paprastai ją geriau įvesti po šunto ir ne tos pačios hospitalizacijos metu (Oterdoom ir kt., 2017; Alligood ir kt., 2025). Prieš bet kokią pilvo operaciją pasakykite chirurgui apie šuntą, o po jos stebėkite ženklus. Apie gastrostomą rašome straipsnyje „Gastrostoma vaikui“.
  • MRT. Pasakykite apie šuntą ir vožtuvo modelį. Programuojamo vožtuvo nustatymą po tyrimo patikrina.
  • Skiepai. Šuntas nėra priežastis atidėti skiepus (Children’s Health Ireland, 2024).
  • Maudynės ir plaukimas galimi, kai žaizdos visiškai užgijo (Children’s Health Ireland, 2024).
  • Judėjimas ir sportas. Sporto sukeltos šunto komplikacijos labai retos (Blount ir kt., 2004). Dėl kontaktinio sporto, pavyzdžiui, bokso ar regbio, pasitarkite su neurochirurgu.
  • Kelionės. Skrydžiai paprastai nedraudžiami, bet po operacijos verta palaukti pirmojo patikrinimo. Į kelionę pasiimkite išrašą ir paskutinių vaizdinių tyrimų kopiją (Children’s Health Ireland, 2024).
  • Epilepsija. Vaikams su šuntu epilepsija dažna, ir labiausiai ji priklauso nuo hidrocefalijos priežasties (Schubert-Bast ir kt., 2019). Plačiau straipsnyje „Epilepsija ir cerebrinis paralyžius“.
  • Rega. Vaikams su hidrocefalija regos sutrikimai dažni, todėl akių gydytojas turi vaiką apžiūrėti reguliariai (Persson ir kt., 2007). Pablogėjusi rega ar naujas žvairumas gali būti ir šunto sutrikimo ženklas.
  • Darželis ir mokykla. Papasakokite personalui apie šuntą, duokite sutrikimo ženklų sąrašą ir savo kontaktus.

Šunto duomenys visada po ranka. Telefone ar krepšyje laikykite: operacijos datą, šunto ir vožtuvo tipą, ar vožtuvas programuojamas ir koks nustatymas, kur operuota ir kaip susisiekti su neurochirurgais, paskutinius vaizdinių tyrimų atsakymus. Tai padės priėmimo skyriuje greičiau įvertinti, ar šuntas veikia.

Į turinį

Ko tikėtis ateityje

  • Raida. Kaip vaikas vystysis, labiausiai priklauso nuo hidrocefalijos priežasties ir smegenų pažeidimo, o ne nuo paties šunto (Radic ir kt., 2015; Vinchon ir kt., 2012).
  • Ar šuntas visam gyvenimui. Daugumai vaikų taip. Tik nedidelei daliai, atidžiai ištyrus, šunto pavyksta atsisakyti (Vinchon ir kt., 2012). Jei šuntas metų metus nekelia rūpesčių, tai reiškia, kad jis veikia, o ne kad jo nebereikia.
  • Suaugus. Hidrocefalija lieka visam gyvenimui, o rasti suaugusiųjų gydytoją, kuris perimtų stebėjimą, būna sunku (Williams ir kt., 2019). Dar paauglystėje paklauskite vaikų neurochirurgo, kas stebės šuntą po 18 metų, ir surinkite visus išrašus.

Kodėl tėvams neramu

Tėvų tyrimuose dažniausiai minima nuolatinė nežinomybė ir baimė nepastebėti šunto sutrikimo, nes jo ženklai panašūs į įprastas ligas.

Laikui bėgant tėvai išmoksta atskirti, kada vaikui „kažkas ne taip“, ir jiems svarbu, kad gydytojai įsiklausytų į jų žinojimą (Smith ir kt., 2015; Dorner ir kt., 2023). Nerimą mažina aiškus planas: kokie ženklai, kur važiuoti ir ką pasakyti.

Lietuvoje

Informacija patikrinta 2026 m. rugsėjo mėn.

Kur gydoma. Vaikų hidrocefaliją Lietuvoje operuoja dvi universitetinės ligoninės: Santaros klinikų Vaikų ligoninė Vilniuje ir Kauno klinikos Kaune. 2025 m. pabaigoje Santaros klinikų vaikų neurochirurgijos skyriuje keitėsi gydytojų komanda.

Ligoninė nurodo, kad skubi ir planinė pagalba vaikams teikiama, o vaikų priėmimo skyriuje budi neurochirurgas. Žinokite, kur vaikas operuotas, turėkite išrašus ir atminkite, kad šalyje yra du centrai.

Stebėjimas. Planinei vaikų neurochirurgo konsultacijai reikia elektroninio gydytojo siuntimo. Kauno klinikų cerebrinio paralyžiaus metodikoje nurodyta vaiko galvos apimtį matuoti kiekvieno vizito metu, o sunkios kraujosruvos į skilvelius ir hidrocefalija ten įvardijamos kaip didelės cerebrinio paralyžiaus rizikos veiksniai.

Apmokėjimas. Vaikams operacijas, šunto keitimus, gydymą ligoninėje ir tyrimus pagal siuntimą apmoka ligonių kasa. Pavyzdžiui, Kauno klinikos šunto sistemas, taip pat programuojamas, perka pačios.

Skubiai. Kvieskite 112 arba vykite į vaikų priėmimo skyrių: Vilniuje Santariškių g. 7, Kaune Eivenių g. 2. Skubiai pagalbai siuntimo nereikia. Pasiimkite šunto duomenis ir išrašus.

Kitos šeimos. Lietuvos Spina Bifida ir Hidrocefalijos asociacija (sbh.lt) vienija šeimas, auginančias vaikus su hidrocefalija ir stuburo išskyla.

Oficialios lietuviškos atmintinės apie šunto sutrikimo ženklus neradome, todėl šį skyrių parengėme pagal tarptautinius tyrimus ir ligoninių atmintines.

Ko paklausti gydytojų

  • Kodėl vaikui atsirado hidrocefalija ir ar ją reikia gydyti dabar?
  • Kokį gydymą siūlote: šuntą ar endoskopinę operaciją? Kodėl būtent tokį?
  • Koks bus šuntas ir vožtuvas? Ar vožtuvas programuojamas? Ar gausime tai raštu?
  • Kokie ženklai turi mus paskatinti važiuoti į ligoninę iš karto? Kur važiuoti?
  • Kaip dažnai vaiką stebėsite ir kokiais tyrimais?
  • Ką reikia žinoti prieš kitas operacijas, MRT ar gastrostomos įvedimą?
  • Kas stebės šuntą, kai vaikas taps suaugęs?

Taip pat skaitykite

Šaltiniai (34)

Gairės, dokumentai, atmintinės

Tyrimai

  • Agras Menghi G. ir kt. Seizures in pediatric patients with hydrocephalus: a predictive symptom of ventricular shunt malfunction? Childs Nerv Syst, 2025;41(1):328. doi:10.1007/s00381-025-06995-y
  • Alligood D. M. ir kt. Assessing Safety and Timing of Ventriculoperitoneal Shunt and Gastrostomy Tube Placement in Newborns. J Pediatr Surg, 2025;60(4):162196. doi:10.1016/j.jpedsurg.2025.162196
  • Blount J. P. ir kt. Sports and pediatric cerebrospinal fluid shunts: who can play? Neurosurgery, 2004;54(5):1190-6; discussion 1196-8. doi:10.1227/01.neu.0000119236.08000.49
  • Cizmeci M. N. ir kt. Randomized Controlled Early versus Late Ventricular Intervention Study in Posthemorrhagic Ventricular Dilatation: Outcome at 2 Years. J Pediatr, 2020;226:28-35.e3. doi:10.1016/j.jpeds.2020.08.014
  • de Vries L. S. ir kt. Treatment thresholds for intervention in posthaemorrhagic ventricular dilation: a randomised controlled trial. Arch Dis Child Fetal Neonatal Ed, 2019;104(1):F70-F75. doi:10.1136/archdischild-2017-314206
  • Dorner R. A. ir kt. Life on the Frontlines: Caregiver Experience of Pediatric Cerebrospinal Shunt Malfunction. Pediatr Neurol, 2023;147:124-129. doi:10.1016/j.pediatrneurol.2023.07.021
  • El-Dib M. ir kt. Management of Post-hemorrhagic Ventricular Dilatation in the Infant Born Preterm. J Pediatr, 2020;226:16-27.e3. doi:10.1016/j.jpeds.2020.07.079
  • Feldman M. J. ir kt. Effect of endoscopic third ventriculostomy on subsequent shunt failure: a Hydrocephalus Clinical Research Network study. J Neurosurg Pediatr, 2025;36(6):669-676. doi:10.3171/2025.7.PEDS25119
  • Garton H. J. ir kt. Predicting shunt failure on the basis of clinical symptoms and signs in children. J Neurosurg, 2001;94(2):202-10. doi:10.3171/jns.2001.94.2.0202
  • Groulx-Boivin E. ir kt. Spontaneous resolution of post-hemorrhagic ventricular dilatation in preterm newborns and neurodevelopment. Pediatr Res, 2023;94(4):1428-1435. doi:10.1038/s41390-023-02647-6
  • Kahle K. T. ir kt. Hydrocephalus in children. Lancet, 2016;387(10020):788-99. doi:10.1016/S0140-6736(15)60694-8
  • Lehner K. R. ir kt. Clinical and socioeconomic predictors of shunt malfunction in the pediatric emergency department. J Neurosurg Pediatr, 2024;34(1):75-83. doi:10.3171/2024.1.PEDS23489
  • Mallucci C. L. ir kt. Antibiotic or silver versus standard ventriculoperitoneal shunts (BASICS): a multicentre, single-blinded, randomised trial and economic evaluation. Lancet, 2019;394(10208):1530-1539. doi:10.1016/S0140-6736(19)31603-4
  • O’Neill B. E. ir kt. Programmable shunt valve stability after MRI: a 2-year institutional experience across valve types and field strengths. Childs Nerv Syst, 2026;42(1). doi:10.1007/s00381-026-07409-3
  • Oterdoom L. H. ir kt. Systematic review of ventricular peritoneal shunt and percutaneous endoscopic gastrostomy: a safe combination. J Neurosurg, 2017;127(4):899-904. doi:10.3171/2016.8.JNS152701
  • Persson E. K. ir kt. Hydrocephalus in children born in 1999-2002: epidemiology, outcome and ophthalmological findings. Childs Nerv Syst, 2007;23(10):1111-8. doi:10.1007/s00381-007-0324-7
  • Radic J. A. ir kt. Outcomes of intraventricular hemorrhage and posthemorrhagic hydrocephalus in a population-based cohort of very preterm infants born to residents of Nova Scotia from 1993 to 2010. J Neurosurg Pediatr, 2015;15(6):580-8. doi:10.3171/2014.11.PEDS14364
  • Schubert-Bast S. ir kt. Risk and risk factors for epilepsy in shunt-treated children with hydrocephalus. Eur J Paediatr Neurol, 2019;23(6):819-826. doi:10.1016/j.ejpn.2019.09.004
  • Smith J. ir kt. Parents’ experiences of living with a child with hydrocephalus: a cross-sectional interview-based study. Health Expect, 2015;18(5):1709-20. doi:10.1111/hex.12164
  • Vinchon M. ir kt. Pediatric hydrocephalus outcomes: a review. Fluids Barriers CNS, 2012;9(1):18. doi:10.1186/2045-8118-9-18
  • Westbom L. ir kt. Survival at 19 years of age in a total population of children and young people with cerebral palsy. Dev Med Child Neurol, 2011;53(9):808-814. doi:10.1111/j.1469-8749.2011.04027.x
  • Yengo-Kahn A. M. ir kt. Reimagining durability of hydrocephalus treatment using conditional survival. J Neurosurg Pediatr, 2025;35(4):327-337. doi:10.3171/2024.10.PEDS24454

Duomenys patikrinti 2026 m. rugsėjo mėn.

Šį puslapį parengė „Nuo ko pradėti“. Jį kuria dvi mamos, auginančios vaikus su cerebriniu paralyžiumi. Rašome tai, ką patys turėjome išsiaiškinti.

Pastebėjote klaidą ar pasikeitusią tvarką? Parašykite mums.