Epilepsija ir cerebrinis paralyžius: priepuoliai, gydymas, pirmoji pagalba ir ateitis

Sveikata · Parengė „Nuo ko pradėti“ · Atnaujinta 2026-10-17

Skubiai: Kūdikių spazmai: kaip atpažinti ir ką daryti

Skubiai: Užsitęsęs priepuolis: ką daryti

Epilepsija yra viena dažniausių būklių, lydinčių cerebrinį paralyžių. Šiame puslapyje paaiškiname, kaip dažnai ji pasitaiko, kaip nustatoma ir gydoma, ką daryti užsitęsus priepuoliui, kas svarbu kasdienybėje ir ko galima tikėtis ateityje. Pabaigoje aprašome, kaip tai sutvarkyta Lietuvoje, ir pateikiame klausimus gydytojui.

Remiamės tarptautinėmis gairėmis, moksliniais tyrimais ir Lietuvos teisės aktais. Skliausteliuose nurodome pirmąjį straipsnio autorių ir publikacijos metus, pavyzdžiui, (Trinka ir kt., 2015). Visų šaltinių sąrašas yra puslapio pabaigoje.

Tai ne medicininė konsultacija. Vaistus, jų keitimą ir nutraukimą sprendžia gydytojas neurologas. Vaistų dozių šiame puslapyje nenurodome.

Kaip dažnai epilepsija būna sergant cerebriniu paralyžiumi

Sisteminėje apžvalgoje, apėmusioje beveik 54 tūkstančius vaikų ir paauglių su cerebriniu paralyžiumi, epilepsija populiaciniuose tyrimuose nustatyta 31,6 %, o ligoninių pacientų grupėse 46,4 % (Gong ir kt., 2023). Skirtumas tikėtinas todėl, kad ligoninėse dažniau gydomi sunkesnės būklės vaikai.

Europos cerebrinio paralyžiaus registre epilepsija buvo 35 % vaikų. Ji dažniau pasitaikė sergant diskinetine ir abipuse spastine forma (Sellier ir kt., 2012). Australijos registre dažniausiai ji nustatyta sergant spastine kvadriplegija, 53 % (Delacy ir kt., 2016).

Epilepsija dažnai prasideda anksti. Viename tyrime beveik pusei vaikų su cerebriniu paralyžiumi pirmasis priepuolis įvyko per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių. Didesnė rizika buvo vaikams, kurie turėjo traukulių naujagimystėje (Zelnik ir kt., 2010).

Lietuvoje 2024 m. epilepsijos diagnozė (G40–G41) užregistruota 6,8 iš 1 000 vaikų iki 18 metų (Higienos institutas, 2024 m. duomenys). Kiek iš jų turi cerebrinį paralyžių, Lietuvos duomenų neradome.

Kūdikių spazmai: kaip atpažinti ir ką daryti

Kūdikių spazmai (Westo sindromas, dabar vadinamas kūdikių epilepsinių spazmų sindromu) yra sunki kūdikių epilepsija, kuri gali sustabdyti vaiko raidą. Ji prasideda kūdikystėje, iki dvejų metų (Zuberi ir kt., 2022).

Dažna priežastis yra toks pat smegenų pažeidimas, koks sukelia ir cerebrinį paralyžių. Turkijos tyrime daugiau nei pusė vaikų, kurių spazmų priežastis buvo žinoma, turėjo neišnešiotumo sukeltą smegenų kraujosruvą ar baltosios smegenų medžiagos pažeidimą (Menderes ir kt., 2025).

Kaip atrodo spazmai (ILAE, epilepsydiagnosis.org):

• staigus 1–2 sekundžių judesys: galva linkteli, kūnas susilenkia ar išsitiesia, rankos pakyla ar išsiskečia;
• spazmai dažniausiai kartojasi serijomis, po kelis iš eilės, dažnai vaikui ką tik pabudus;
• jie gali būti vos matomi: tik smakro judesys, grimasa ar galvos linktelėjimas.

Tėvams juos atpažinti sunku, nes spazmus lengva palaikyti išsigandimu ar pilvo diegliais. Turkijos tyrime tik maždaug pusė šeimų suprato, kad jų vaikas patiria priepuolius (Menderes ir kt., 2025).

Ką daryti:

1. Nufilmuokite telefonu kelis spazmus ar visą seriją. Užsirašykite, kada jie būna ir kiek jų serijoje.
2. Tą pačią dieną kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaiko neurologą. Jei jų pasiekti nepavyksta, vykite į vaikų ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių: vaikui iki dvejų metų įtariami spazmai yra skubios pagalbos priežastis (SAM, 2022).
3. Jei siūlo laukti eilės, paprašykite skubaus siuntimo. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos metodiką, įtarus kūdikių spazmus, vaikas turi nedelsiant, per 24 valandas, patekti pas tretinio lygio vaikų neurologą (SAM, 2022). Lietuvoje tai Santaros klinikos Vilniuje ir Kauno klinikos (SAM įsakymas Nr. V-303).

Kodėl negalima laukti. Didžiosios Britanijos tyrime vaikų raida ketverių metų amžiaus buvo tuo prastesnė, kuo ilgiau spazmai tęsėsi iki gydymo pradžios (O’Callaghan ir kt., 2011).

Jei spazmai kartojasi, o EEG buvo be pakitimų, paklauskite apie EEG miego metu ar ilgalaikę vaizdo EEG stebėseną (SAM įsakymas Nr. V-303).

Kaip tai atrodė vienai iš mūsų šeimų, pasakoja Galina: „Elija: nuo 750 gramų iki pirmųjų savarankiškų žingsnių“.

Į turinį

Kaip nustatoma epilepsija

Pagal Lietuvos tvarką epilepsija nustatoma, kai buvo bent du neišprovokuoti priepuoliai daugiau nei 24 valandų skirtumu, arba vienas priepuolis, kai pakartotinio priepuolio rizika per 10 metų yra ne mažesnė kaip 60 %, arba nustatytas epilepsinis sindromas.

Diagnozę patvirtina ir gydymą skiria neurologas arba vaikų neurologas. Pagrindinis tyrimas yra elektroencefalograma (EEG) būdraujant. Jei ji neinformatyvi, atliekama EEG miego metu arba ilgalaikė vaizdo EEG stebėsena (SAM įsakymas Nr. V-303).

Normali EEG epilepsijos neatmeta. Tyrime su vaikais po pirmojo neišprovokuoto priepuolio EEG pakitimai rasti 52 % vyresnių nei trejų metų vaikų, bet tik 12 % jaunesnių (Shinnar ir kt., 1994).

Kitame tyrime vaikams, kurių pirmoji EEG buvo be epilepsinių pakitimų, pakartotinė EEG po dalinio miego trūkumo juos parodė 34,5 % atvejų (Carpay ir kt., 1997).

Kita vertus, epilepsinių pakitimų randama ir sveikiems vaikams: viename tyrime 5 % 6–12 metų vaikų (Okubo ir kt., 1994). Todėl epilepsija nustatoma pagal priepuolius, o EEG diagnozei padeda, bet vien jos neužtenka.

Jei matote įtartinų epizodų, nufilmuokite juos telefonu. EEG tarp priepuolių dažnai būna normali, o vaizdo įrašas parodo gydytojui, kaip atrodo pats epizodas.

Priepuolių tipai ir priežastis. Gydytojai epilepsiją apibūdina keliais lygmenimis: priepuolio tipas (židininis, generalizuotas ar nežinomos pradžios), epilepsijos tipas ir, jei įmanoma, epilepsinis sindromas.

Kartu ieškoma priežasties: struktūrinės, genetinės, infekcinės, metabolinės, imuninės ar nežinomos (Scheffer ir kt., 2017). Sergant cerebriniu paralyžiumi priežastis dažnai yra smegenų pažeidimas.

Jei epilepsijos tipo ar sindromo nustatyti nepavyksta, tai nėra neįprasta ir nėra gydytojų klaida. Stokholmo populiaciniame tyrime vaikams, kurių epilepsija prasidėjo iki dvejų metų, sindromą pavyko nustatyti 54 % atvejų (Stödberg ir kt., 2020).

Kūdikių spazmai (Westo sindromas) yra atskira skubi būklė. Kaip juos atpažinti ir ką daryti, rašome skyriuje aukščiau.

Į turinį

Gydymas vaistais

Vaistą gydytojas parenka pagal priepuolių tipą, EEG ir priežastį, o ne pagal vaiko amžių (NICE, 2022). Vieno vaisto, tinkančio visiems vaikams, nėra.

Pirmasis vaistas padeda ne visiems. Šių tyrimų procentų negalima tiesiogiai pritaikyti konkrečiam vaikui: tirti skirtingo amžiaus žmonės, skirtingos epilepsijos formos ir vaistai.

• Ilgalaikiame tyrime, kuriame dalyvavo daugiausia suaugusieji, pirmasis vaistas metus be priepuolių užtikrino 50,5 % pacientų, antrasis pridėjo dar 11,6 %, trečiasis 4,4 % (Chen ir kt., 2018).
• 3–10 metų vaikų tyrime, kai epilepsijos priežastis buvo struktūrinis smegenų pažeidimas, pirmasis vaistas padėjo 53 % vaikų, o vaistams atspari epilepsija išsivystė 30 % (Gencpinar ir kt., 2025).
• Kūdikių tyrime pirmojo vaisto pakako 40 % gydytų levetiracetamu ir 16 % gydytų fenobarbitaliu (Grinspan ir kt., 2018).

Jei pirmasis vaistas nepadėjo, tai dažna situacija, o ne gydymo klaida.

Šalutiniai poveikiai. Pastebėję pokyčių, kalbėkitės su gydytoju, bet vaistų patys nenutraukite. Pagal Lietuvos tvarką gydymą nutraukia neurologas, dozę mažinant palaipsniui (SAM įsakymas Nr. V-303).

• Levetiracetamas vaikams elgesio pokyčius, pavyzdžiui, dirglumą ar agresiją, sukelia maždaug dvigubai dažniau nei placebas. Tačiau atsitiktinių imčių tyrimuose dėl to vaistas nutrauktas tik 2 % vaikų (Halma ir kt., 2014).
• Benzodiazepinai, pavyzdžiui, nitrazepamas, gali didinti mieguistumą ir seilėtekį. Retrospektyviame tyrime vaikų iki maždaug 3,5 metų, vartojusių nitrazepamą, mirtingumas buvo didesnis, bet tyrimas neįrodė, kad tai lėmė vaistas: daliai mirusių vaikų buvo rijimo sutrikimų, refliuksas ar pasikartojanti aspiracija, kai seilės ar maistas patenka į kvėpavimo takus (Rintahaka ir kt., 1999). Jei vartojant nitrazepamą atsirado naujas seilėtekis, užspringimas ar gargaliuojantis kvėpavimas, pasakykite neurologui.
• Vaikams su vidutinio sunkumo ir sunkiu cerebriniu paralyžiumi vaistai nuo epilepsijos buvo vienas iš veiksnių, susijusių su mažesniu kaulų tankiu, kartu su judėjimo galimybėmis ir maitinimo sunkumais (Henderson ir kt., 2002). Paklauskite gydytojo apie vitaminą D ir kaulų būklę.

Jei vaikas sunkiai ryja ar maitinamas per gastrostomą, paklauskite gydytojo ar vaistininko, ar konkrečią tabletę galima smulkinti. Kai kurių ilgai veikiančių formų smulkinti negalima.

Kaip gydymas dažnai klostosi sergant cerebriniu paralyžiumi. Tyrime, kuriame vaikai su cerebriniu paralyžiumi ir epilepsija stebėti iki 8 metų, remisiją pasiekė apie 45 %, dažniausiai po ilgesnio gydymo. Dažniausia eiga buvo banguojanti, kai remisijos kaitaliojasi su atkryčiais (El Tantawi ir kt., 2019).

Į turinį

Kai vaistai nepadeda

Epilepsija laikoma atsparia vaistams, kai du tinkamai parinkti, tinkamai vartoti ir toleruojami vaistai, atskirai ar kartu, neužtikrina ilgalaikio gyvenimo be priepuolių (Kwan ir kt., 2010). Tokią pat apibrėžtį vartoja ir Lietuvos tvarka (SAM įsakymas Nr. V-303).

Po dviejų nepasiteisinusių vaistų gairės pataria ne tik bandyti dar vieną vaistą, bet ir kreiptis į specializuotą epilepsijos centrą (NICE, 2022).

Tarptautinės lygos prieš epilepsiją ekspertai rekomenduoja pasiūlyti įvertinimą dėl chirurginio gydymo iš karto, kai nustatomas atsparumas vaistams, nepriklausomai nuo epilepsijos tipo ir gretutinių ligų (Jehi ir kt., 2022). Įvertinimas dar nereiškia operacijos: tai tyrimai, kurie parodo, ar operacija apskritai galima.

Ketogeninė dieta

Tai dieta, kurioje daugiausia riebalų ir labai mažai angliavandenių. Ją skiria ir prižiūri gydytojų ir dietologų komanda.

• Atsitiktinių imčių tyrime su 2–16 metų vaikais po trijų mėnesių priepuolių sumažėjo daugiau nei perpus 38 % dietos grupės vaikų ir 6 % kontrolinės grupės (Neal ir kt., 2008).
• Cochrane apžvalgoje įrodymų tikrumas įvertintas kaip mažas arba labai mažas (Martin-McGill ir kt., 2020).
• Vieninteliame atsitiktinių imčių tyrime su 1–24 mėnesių kūdikiais dieta nebuvo nei veiksmingesnė, nei mažiau veiksminga už dar vieną vaistą (Schoeler ir kt., 2023).
• Poveikį rekomenduojama vertinti ne anksčiau nei po trijų mėnesių (Kossoff ir kt., 2018).
• Šalutiniai poveikiai, dažniausiai virškinimo sutrikimai, būna dažni, o daugelis šeimų dietą per pirmuosius metus ar dvejus nutraukia, dažnai dėl nepakankamo poveikio (Cai ir kt., 2017).
• Daugelyje vaistų, ypač sirupų, yra cukraus, todėl dietos metu reikia ieškoti kitų vaistų formų (Kossoff ir kt., 2018).

Lietuvoje dietą gydytojas skiria, jei priepuoliai kartojasi vartojant vaistus ir šeima sutinka (SAM įsakymas Nr. V-303).

Kauno klinikų publikacijoje iš 30 vaikų priepuolių daugiau nei perpus sumažėjo 66,7 %, o šeimos daugiausia minėjo socialinius ir finansinius sunkumus (Karandienė ir kt., 2024). Ketogeninių mišinių kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąraše neradome.

Chirurginis gydymas ir klajoklio nervo stimuliacija

• Atsitiktinių imčių tyrime su vaikais, sergančiais vaistams atsparia epilepsija, po metų be priepuolių buvo 77 % operuotų ir 7 % gydytų tik vaistais. Sunkių nepageidaujamų reiškinių turėjo 33 % operuotų vaikų, dažniausiai tai buvo po operacijos tikėtinas vienos kūno pusės silpnumas (Dwivedi ir kt., 2017).
• Po hemisferotomijos, kai atjungiamas pažeistas smegenų pusrutulis, be priepuolių būna apie 80 % pacientų (Cossu ir kt., 2022).
• Gairės pabrėžia, kad intelekto sutrikimas ar genetinė liga savaime nėra priežastis nesvarstyti chirurginio gydymo. Kai MRT matomi struktūriniai smegenų pakitimai, pavyzdžiui, po traumos, siųsti įvertinti patariama anksti, nelaukiant, kol nepadės vaistai (NICE, 2022). Ar operacija galima, sprendžia epilepsijos chirurgijos centras.
• Taikant klajoklio nervo stimuliaciją, implantuojamas prietaisas, kuris reguliariai stimuliuoja klajoklio nervą. Vaikų tyrimų metaanalizėje priepuolių sumažėjo daugiau nei perpus 56,4 % vaikų, visai jie liovėsi 11,6 % (Jain ir Arya, 2021). Dažni šalutiniai poveikiai yra užkimimas, kosulys ir gerklės skausmas (Touma ir kt., 2022).

Lietuvoje dėl chirurginio gydymo ar klajoklio nervo stimuliacijos sprendžia tretinio lygio ligoninės konsiliumas, kuriame dalyvauja neurologas, neurochirurgas, radiologas ir medicinos psichologas (SAM įsakymas Nr. V-303).

Stimuliatorius centralizuotai perka Valstybinė ligonių kasa, kasmet jie implantuojami ne mažiau kaip 20 pacientų (Valstybinė ligonių kasa, 2024).

Į turinį

Užsitęsęs priepuolis: ką daryti

Tarptautinė lyga prieš epilepsiją apibrėžė du laiko taškus. Jei toninis-kloninis priepuolis trunka 5 minutes, jis laikomas epilepsine būkle ir jį reikia stabdyti.

Po 30 minučių didėja ilgalaikio smegenų pažeidimo rizika (Trinka ir kt., 2015). Tą patį 5 minučių slenkstį nurodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos metodinis dokumentas „Vaikų amžiaus traukuliai“ (SAM, 2022).

Svarbu: skubios pagalbos vaistą duokite pagal gydytojo parengtą planą. Jei plane nurodytas ankstesnis laikas, 5 minučių nelaukite.

Pagal šį dokumentą:

1. Paguldykite vaiką ant šono ir išvalykite burną nuo seilių ar vėmalų.
2. Neguldykite vaiko ant nugaros ir nieko nekiškite tarp dantų.
3. Pažiūrėkite į laikrodį, kada priepuolis prasidėjo.
4. Jei vaikui jau buvo priepuolių ir namuose yra gydytojo paskirtas vaistas, duokite jį taip, kaip nurodyta plane. Gydymas pradedamas ten, kur prasidėjo priepuolis, nelaukiant, kol vaikas bus nuvežtas į ligoninę.
5. Kvieskite greitąją pagalbą (112), jei priepuolis tęsiasi 5 minutes po vaisto, jei tai pirmasis priepuolis, jei vaisto namuose nėra arba sutrinka kvėpavimas.

Kurį vaistą rinktis, sprendžia gydytojas. Tyrime su vaikais midazolamas į skruostą (bukaliai) priepuolį sustabdė 56 % atvejų, o diazepamas į tiesiąją žarną 27 % (McIntyre ir kt., 2005). Cochrane apžvalgoje įrodymų tikrumas mažas, o abu vaistai laikomi tinkamu pirmuoju pasirinkimu, kai priepuolis trunka bent 5 minutes (McTague ir kt., 2018).

Svarbiausia yra laikas. Vaikų, kuriems epilepsinę būklę buvo sunku sustabdyti, tyrime pirmasis vaistas, pavėluotas daugiau nei 10 minučių, buvo susijęs su blogesnėmis baigtimis (Gaínza-Lein ir kt., 2018).

Rašytinis veiksmų planas. Paprašykite neurologo, kad jame būtų:

• kaip atrodo įprasti jūsų vaiko priepuoliai ir kiek jie trunka;
• po kiek minučių duoti skubios pagalbos vaistą, koks tai vaistas ir kaip jį duoti;
• ar galima antra dozė ir kada;
• kada kviesti greitąją pagalbą;
• kaip stebėti vaiką po priepuolio.

Plano kopiją ir vaistą turėkite ten, kur vaikas būna: darželyje, mokykloje, reabilitacijos centre, sanatorijoje, kelionėje. Patikrinkite vaisto galiojimo laiką.

Lietuvoje skubios pagalbos vaistą priepuoliui stabdyti gali paskirti neurologas ir šeimos gydytojas (SAM įsakymas Nr. V-303). 2026 m. rugsėjo duomenimis kompensuojamųjų vaistų sąraše yra diazepamo tirpalas į tiesiąją žarną, o midazolamo nėra. Todėl paklauskite gydytojo, kaip gauti paskirtą vaistą ir ar jis kompensuojamas.

Į turinį

Kasdienybė: miegas, ligos, judėjimas

Miegas. Tyrime, kuriame žmonės su epilepsija vedė dienoraštį, kiekviena papildoma miego valanda mažino priepuolio tikimybę kitą dieną (Haut ir kt., 2007). Kelionėse ir intensyvios reabilitacijos metu miego režimą saugokite taip pat rūpestingai, kaip planuojate užsiėmimus.

Ligos ir karščiavimas. Vaikų, sergančių vaistams atsparia epilepsija, tėvų apklausoje dažniausiai minėtas priepuolius skatinantis veiksnys buvo liga ar karščiavimas (Fang ir kt., 2008).

Fizinis aktyvumas. Tarptautinės lygos prieš epilepsiją darbo grupė nurodo, kad fizinis aktyvumas gali net palankiai veikti priepuolių kontrolę, o draudimai dažnai kyla iš baimės ir perdėtos globos. Vandenyje ir aukštyje susižeidimo rizika priepuolio metu didesnė, todėl ten vaikui reikia priežiūros (Capovilla ir kt., 2016).

Apžvalgos duomenimis, daugumai žmonių fizinis krūvis priepuolių nedažnino (van den Bogard ir kt., 2020). Tyrimų būtent apie intensyvią reabilitaciją vaikams su cerebriniu paralyžiumi ir epilepsija neradome.

Intensyvi reabilitacija. Epilepsija savaime nereiškia, kad intensyvi reabilitacija negalima. Prieš kursą aptarkite su neurologu, kaip kontroliuojami priepuoliai. Kurso metu saugokite miego režimą, neatidėliokite vaistų dėl užsiėmimų, baseine ir aukštyje užtikrinkite priežiūrą, o veiksmų planą ir skubios pagalbos vaistą turėkite centre.

Dienoraštis. Užsirašykite priepuolius (laiką, trukmę, kaip atrodė), miegą, ligas, temperatūrą, naujus vaistus ir reabilitacijos kursus. Taip gydytojui lengviau matyti ryšius ir įvertinti gydymą.

Ko tikėtis ateityje

Ar priepuoliai liausis

Ilgalaikiuose Suomijos ir Nyderlandų tyrimuose vaikystėje prasidėjusi epilepsija stebėjimo pabaigoje buvo remisijoje 67–71 % pacientų (Sillanpää ir Schmidt, 2006; Geerts ir kt., 2010). Kai priežastis yra smegenų pažeidimas, remisijos tikimybė mažesnė, bet ji vis tiek dažna.

Suomijos tyrime, kuriame pusė vaikų turėjo smegenų pažeidimą, 64 % išgyvenusiųjų suaugę bent penkerius metus buvo be priepuolių (Sillanpää ir kt., 1998). Vaikų su cerebriniu paralyžiumi tyrime remisiją pasiekė apie 45 % (El Tantawi ir kt., 2019), o Australijos registre daliai vaikų epilepsija praėjo iki penkerių metų (Feroze ir kt., 2024).

Raida

Vaikų, kuriems epilepsija prasidėjo iki trejų metų, raida labiausiai priklausė nuo epilepsijos priežasties. Nesuvaldyti priepuoliai prie to prisidėjo papildomai, o vaikų be sunkios priežasties ir be epilepsinės encefalopatijos raida laikui bėgant nesiblogino (Berg ir kt., 2004).

Vaistų nutraukimas

Lietuvoje dėl gydymo nutraukimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei po 2–5 metų nuo paskutinio priepuolio. Dozė mažinama palaipsniui, ne greičiau nei per 6 mėnesius, po vieną vaistą (SAM įsakymas Nr. V-303).

• Cochrane apžvalgoje vaikams, kuriems vaistai nutraukti anksčiau nei po 2 metų be priepuolių, atkryčio rizika buvo 1,34 karto didesnė nei nutraukus vėliau (Strozzi ir kt., 2015).
• Metaanalizėje priepuoliai sugrįžo 25 % žmonių per metus ir 29 % per dvejus metus po vaistų nutraukimo (Berg ir Shinnar, 1994). Naujausioje vaikų metaanalizėje, apėmusioje 4 080 vaikų, jie sugrįžo 23,5 % (Dai ir kt., 2025).
• Dauguma atkryčių įvyksta per pirmuosius metus po nutraukimo (Braun ir Schmidt, 2014).
• Riziką didina intelekto sutrikimas, neurologiniai ar judesių sutrikimai, vien židininiai priepuoliai, keli vartoti vaistai ir pakitusi EEG (Dai ir kt., 2025).
• Tyrime su 65 vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi, priepuoliai po vaistų nutraukimo sugrįžo 41,5 %: dažniausiai sergant spastine hemiplegija (61,5 %), rečiausiai sergant spastine diplegija (14,3 %) (Delgado ir kt., 1996).
• Jei priepuoliai sugrįžta, vėl paskyrus vaistus jie suvaldomi vidutiniškai 80 % atvejų, vaikų ir paauglių tyrimuose 84 % (Schmidt ir Löscher, 2005).

Individualią atkryčio riziką įvertina neurologas.

Staigi netikėta mirtis sergant epilepsija

Staigi netikėta mirtis sergant epilepsija (angl. SUDEP) vaikams yra reta, o gyvenimas be priepuolių riziką labai sumažina. Didžiausias rizikos veiksnys yra nekontroliuojami generalizuoti toniniai-kloniniai priepuoliai.

Amerikos neurologų akademijos duomenimis, per metus ji ištinka maždaug vieną iš 4 500 vaikų, sergančių epilepsija (Harden ir kt., 2017).

Švedijos tyrime, apėmusiame visų amžiaus grupių žmones, rizika buvo labiausiai padidėjusi, kai tokių priepuolių būta per paskutinius metus, ir dar didesnė, kai jie būdavo naktį, o žmogus miegojo kambaryje vienas.

Vien kitų tipų priepuoliai rizikos nedidino (Sveinsson ir kt., 2020). Jei vaikui būna naktinių priepuolių, su gydytoju aptarkite, kaip užtikrinti priežiūrą naktį.

Į turinį

Lietuvoje

Kas gydo. Šeimos gydytojas, įtaręs epilepsiją, siunčia vaiką pas vaikų neurologą (SAM įsakymas Nr. V-303). Po pirmojo priepuolio vaikas pas antrinio ar tretinio lygio vaikų neurologą turi patekti per 2 savaites (SAM, 2022).

Tretinis lygis. Pas universitetinės ligoninės vaikų neurologą siunčiama, kai epilepsija serga vaikas iki 2 metų, kai reikia patikslinti epilepsijos formą ar priežastį, kai priepuoliai kartojasi nepaisant gydymo, blogėja neurologinė būklė ar pažintinės funkcijos, kai reikia spręsti dėl chirurginio gydymo (SAM įsakymas Nr. V-303). Tretinio lygio universitetinės ligoninės yra Vilniuje ir Kaune (SAM, 2022).

Receptai. Neurologo paskirtą gydymą gali tęsti šeimos gydytojas. Slaugytoja gali pratęsti receptą iki 6 mėnesių tik tada, kai vartojamas vienas vaistas, remisija trunka ne mažiau kaip 12 mėnesių, vaistas vartojamas bent 3 mėnesius ir jis nėra psichotropinis ar vardinis (SAM įsakymas Nr. V-303).

Kompensacija. Vaistai nuo epilepsijos yra kompensuojamųjų vaistų A sąraše, skyriuje „Epilepsija (100 %)“. Ligonių kasa apmoka 100 % bazinės kainos. Jei konkretaus vaisto kaina didesnė, skirtumą, vadinamąją priemoką, moka šeima. Vaistinė pirmiausia turi pasiūlyti vaistą su mažiausia priemoka.

Kai per metus priemokos už vaistus su mažiausia priemoka pasiekia 70,02 euro, tokie vaistai toliau išduodami nemokamai (Valstybinė ligonių kasa, 2026). Jei gydymas veiksmingas, gydytojas gali rekomenduoti nekeisti vaisto gamintojo (SAM įsakymas Nr. V-303).

Vaisto forma. 2026 m. rugsėjo kainyne kompensuojamas levetiracetamas yra tik tabletės, o valproatas yra ir sirupo pavidalu. Jei vaikui sunku nuryti tabletę, tai aptarkite su gydytoju.

Nekompensuojama (2026 m. rugsėjo duomenimis): midazolamas, klobazamas, ketogeniniai mišiniai.

Gydymas užsienyje. Jei Lietuvoje galimybės išnaudotos, dokumentus dėl gydymo užsienyje pagal S2 formą po konsiliumo teikia universitetinė ligoninė, o sprendimą priima komisija prie Valstybinės ligonių kasos. Kelionės, apgyvendinimo ir vertimo išlaidos nekompensuojamos (SAM įsakymas Nr. V-729).

Pacientų organizacija. Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga EPILĖ (epile.lt).

Į turinį

---

Šaltiniai (61)

• Berg A. T. ir kt. Longitudinal assessment of adaptive behavior in infants and young children with newly diagnosed epilepsy: influences of etiology, syndrome, and seizure control. Pediatrics, 2004;114(3):645–650. doi:10.1542/peds.2003-1151-L
• Berg A. T., Shinnar S. Relapse following discontinuation of antiepileptic drugs: a meta-analysis. Neurology, 1994;44(4):601–608. doi:10.1212/wnl.44.4.601
• Braun K. P., Schmidt D. Stopping antiepileptic drugs in seizure-free patients. Curr Opin Neurol, 2014;27(2):219–226. doi:10.1097/WCO.0000000000000075
• Cai Q. Y. ir kt. Safety and tolerability of the ketogenic diet used for the treatment of refractory childhood epilepsy: a systematic review of published prospective studies. World J Pediatr, 2017;13(6):528–536. doi:10.1007/s12519-017-0053-2
• Capovilla G. ir kt. Epilepsy, seizures, physical exercise, and sports: A report from the ILAE Task Force on Sports and Epilepsy. Epilepsia, 2016;57(1):6–12. doi:10.1111/epi.13261
• Carpay J. A. ir kt. The diagnostic yield of a second EEG after partial sleep deprivation: a prospective study in children with newly diagnosed seizures. Epilepsia, 1997;38(5):595–599. doi:10.1111/j.1528-1157.1997.tb01145.x
• Chen Z. ir kt. Treatment Outcomes in Patients With Newly Diagnosed Epilepsy Treated With Established and New Antiepileptic Drugs: A 30-Year Longitudinal Cohort Study. JAMA Neurol, 2018;75(3):279–286. doi:10.1001/jamaneurol.2017.3949
• Cossu M. ir kt. Lateral versus vertical hemispheric disconnection for epilepsy: a systematic review and meta-analysis. J Neurosurg, 2022;136(6):1627–1637. doi:10.3171/2021.5.JNS21949
• Dai K. ir kt. Development and validation of a predictive model for seizure recurrence following discontinuation of antiseizure medication in children with epilepsy: a systematic review and meta-analysis, and prospective cohort study. EClinicalMedicine, 2025;82:103154. doi:10.1016/j.eclinm.2025.103154
• Delacy M. J. ir kt. Profile of associated impairments at age 5 years in Australia by cerebral palsy subtype and Gross Motor Function Classification System level for birth years 1996 to 2005. Dev Med Child Neurol, 2016;58 Suppl 2:50–56. doi:10.1111/dmcn.13012
• Delgado M. R. ir kt. Discontinuation of antiepileptic drug treatment after two seizure-free years in children with cerebral palsy. Pediatrics, 1996;97(2):192–197. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8584376/
• Dwivedi R. ir kt. Surgery for Drug-Resistant Epilepsy in Children. N Engl J Med, 2017;377(17):1639–1647. doi:10.1056/NEJMoa1615335
• El Tantawi N. T. ir kt. Seizure outcome and epilepsy patterns in patients with cerebral palsy. Seizure, 2019;65:166–171. doi:10.1016/j.seizure.2019.01.003
• Fang P. C. ir kt. Seizure precipitants in children with intractable epilepsy. Brain Dev, 2008;30(8):527–532. doi:10.1016/j.braindev.2008.01.004
• Feroze N. ir kt. Clinical features associated with epilepsy occurrence, resolution, and drug resistance in children with cerebral palsy: A population-based study. Dev Med Child Neurol, 2024;66(6):793–803. doi:10.1111/dmcn.15807
• Gaínza-Lein M. ir kt. Association of Time to Treatment With Short-term Outcomes for Pediatric Patients With Refractory Convulsive Status Epilepticus. JAMA Neurol, 2018;75(4):410–418. doi:10.1001/jamaneurol.2017.4382
• Geerts A. ir kt. Course and outcome of childhood epilepsy: a 15-year follow-up of the Dutch Study of Epilepsy in Childhood. Epilepsia, 2010;51(7):1189–1197. doi:10.1111/j.1528-1167.2010.02546.x
• Gencpinar P. ir kt. First-Drug Efficacy and Drug-Resistant Epilepsy Rates in Children With New-Onset Epilepsies: A Multicenter Large Cohort Study. J Child Neurol, 2025;40(1):5–9. doi:10.1177/08830738241283711
• Gong C. ir kt. Prevalence and related factors of epilepsy in children and adolescents with cerebral palsy: a systematic review and meta-analysis. Front Pediatr, 2023;11:1189648. doi:10.3389/fped.2023.1189648
• Grinspan Z. M. ir kt. Comparative Effectiveness of Levetiracetam vs Phenobarbital for Infantile Epilepsy. JAMA Pediatr, 2018;172(4):352–360. doi:10.1001/jamapediatrics.2017.5211
• Halma E. ir kt. Behavioral side-effects of levetiracetam in children with epilepsy: a systematic review. Seizure, 2014;23(9):685–691. doi:10.1016/j.seizure.2014.06.004
• Harden C. ir kt. Practice guideline summary: Sudden unexpected death in epilepsy incidence rates and risk factors. Neurology, 2017;88(17):1674–1680. doi:10.1212/WNL.0000000000003685
• Haut S. R. ir kt. Seizure occurrence: precipitants and prediction. Neurology, 2007;69(20):1905–1910. doi:10.1212/01.wnl.0000278112.48285.84
• Henderson R. C. ir kt. Bone density and metabolism in children and adolescents with moderate to severe cerebral palsy. Pediatrics, 2002;110(1 Pt 1):e5. doi:10.1542/peds.110.1.e5
• Higienos institutas. Lietuvos sveikatos statistika 2024. https://www.hi.lt/uploads/Statistikos_leidiniai_Sveikatos_statistika/la2024.pdf
• International League Against Epilepsy (ILAE). Epileptic spasms. EpilepsyDiagnosis.org. https://www.epilepsydiagnosis.org/seizure/epileptic-spasms-overview.html
• Jain P., Arya R. Vagus Nerve Stimulation and Seizure Outcomes in Pediatric Refractory Epilepsy: Systematic Review and Meta-analysis. Neurology, 2021;96(22):1041–1051. doi:10.1212/WNL.0000000000012030
• Jehi L. ir kt. Timing of referral to evaluate for epilepsy surgery: Expert Consensus Recommendations from the Surgical Therapies Commission of the International League Against Epilepsy. Epilepsia, 2022;63(10):2491–2506. doi:10.1111/epi.17350
• Karandienė J. ir kt. The Assessment of the Efficacy, Safety, and Challenges of Ketogenic Diet Therapy in Children with Epilepsy: The First Experience of a Single Center. Medicina (Kaunas), 2024;60(6):919. doi:10.3390/medicina60060919
• Kossoff E. H. ir kt. Optimal clinical management of children receiving dietary therapies for epilepsy: Updated recommendations of the International Ketogenic Diet Study Group. Epilepsia Open, 2018;3(2):175–192. doi:10.1002/epi4.12225
• Kwan P. ir kt. Definition of drug resistant epilepsy: consensus proposal by the ad hoc Task Force of the ILAE Commission on Therapeutic Strategies. Epilepsia, 2010;51(6):1069–1077. doi:10.1111/j.1528-1167.2009.02397.x
• Martin-McGill K. J. ir kt. Ketogenic diets for drug-resistant epilepsy. Cochrane Database Syst Rev, 2020;6:CD001903. doi:10.1002/14651858.CD001903.pub5
• McIntyre J. ir kt. Safety and efficacy of buccal midazolam versus rectal diazepam for emergency treatment of seizures in children: a randomised controlled trial. Lancet, 2005;366(9481):205–210. doi:10.1016/S0140-6736(05)66909-7
• McTague A. ir kt. Drug management for acute tonic-clonic convulsions including convulsive status epilepticus in children. Cochrane Database Syst Rev, 2018;1:CD001905. doi:10.1002/14651858.CD001905.pub3
• Menderes D. ir kt. What is the impact of etiology, lead time to treatment, and parental awareness on outcomes in infantile epileptic spasm syndrome? Epilepsy Behav, 2025;163:110178. doi:10.1016/j.yebeh.2024.110178
• Neal E. G. ir kt. The ketogenic diet for the treatment of childhood epilepsy: a randomised controlled trial. Lancet Neurol, 2008;7(6):500–506. doi:10.1016/S1474-4422(08)70092-9
• NICE. Epilepsies in children, young people and adults (NG217), 2022, atnaujinta 2025. https://www.nice.org.uk/guidance/ng217
• O’Callaghan F. J. ir kt. The effect of lead time to treatment and of age of onset on developmental outcome at 4 years in infantile spasms: evidence from the United Kingdom Infantile Spasms Study. Epilepsia, 2011;52(7):1359–1364. doi:10.1111/j.1528-1167.2011.03127.x
• Okubo Y. ir kt. Epileptiform EEG discharges in healthy children: prevalence, emotional and behavioral correlates, and genetic influences. Epilepsia, 1994;35(4):832–841. doi:10.1111/j.1528-1157.1994.tb02520.x
• Rintahaka P. J. ir kt. Incidence of death in patients with intractable epilepsy during nitrazepam treatment. Epilepsia, 1999;40(4):492–496. doi:10.1111/j.1528-1157.1999.tb00746.x
• SAM. Vaikų amžiaus traukuliai: diagnostikos ir gydymo algoritmai, pacientų logistika (metodinis dokumentas), 2022. https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/34_%20Vaiku%20amziaus%20traukuliai.pdf
• SAM įsakymas Nr. V-303 „Dėl Vaikų ir suaugusiųjų epilepsijos diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašo patvirtinimo“, suvestinė redakcija nuo 2025-11-19. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395734/asr
• SAM įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo į užsienį konsultuoti, tirti ir (ar) gydyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, suvestinė redakcija nuo 2026-06-10. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.379698/asr
• SAM įsakymas Nr. 49 „Dėl Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašas) patvirtinimo“, suvestinė redakcija nuo 2026-09-11. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.94805/asr
• Scheffer I. E. ir kt. ILAE classification of the epilepsies: Position paper of the ILAE Commission for Classification and Terminology. Epilepsia, 2017;58(4):512–521. doi:10.1111/epi.13709
• Schmidt D., Löscher W. Uncontrolled epilepsy following discontinuation of antiepileptic drugs in seizure-free patients: a review of current clinical experience. Acta Neurol Scand, 2005;111(5):291–300. doi:10.1111/j.1600-0404.2005.00408.x
• Schoeler N. E. ir kt. Classic ketogenic diet versus further antiseizure medicine in infants with drug-resistant epilepsy (KIWE): a UK, multicentre, open-label, randomised clinical trial. Lancet Neurol, 2023;22(12):1113–1124. doi:10.1016/S1474-4422(23)00370-8
• Sellier E. ir kt. Epilepsy and cerebral palsy: characteristics and trends in children born in 1976–1998. Eur J Paediatr Neurol, 2012;16(1):48–55. doi:10.1016/j.ejpn.2011.10.003
• Shinnar S. ir kt. EEG abnormalities in children with a first unprovoked seizure. Epilepsia, 1994;35(3):471–476. doi:10.1111/j.1528-1157.1994.tb02464.x
• Sillanpää M. ir kt. Long-term prognosis of seizures with onset in childhood. N Engl J Med, 1998;338(24):1715–1722. doi:10.1056/NEJM199806113382402
• Sillanpää M., Schmidt D. Natural history of treated childhood-onset epilepsy: prospective, long-term population-based study. Brain, 2006;129(Pt 3):617–624. doi:10.1093/brain/awh726
• Stödberg T. ir kt. Epilepsy syndromes, etiologies, and the use of next-generation sequencing in epilepsy presenting in the first 2 years of life: A population-based study. Epilepsia, 2020;61(11):2486–2499. doi:10.1111/epi.16701
• Strozzi I. ir kt. Early versus late antiepileptic drug withdrawal for people with epilepsy in remission. Cochrane Database Syst Rev, 2015;2:CD001902. doi:10.1002/14651858.CD001902.pub2
• Sveinsson O. ir kt. Clinical risk factors in SUDEP: A nationwide population-based case-control study. Neurology, 2020;94(4):e419–e429. doi:10.1212/WNL.0000000000008741
• Touma L. ir kt. Neurostimulation in people with drug-resistant epilepsy: Systematic review and meta-analysis from the ILAE Surgical Therapies Commission. Epilepsia, 2022;63(6):1314–1329. doi:10.1111/epi.17243
• Trinka E. ir kt. A definition and classification of status epilepticus: Report of the ILAE Task Force on Classification of Status Epilepticus. Epilepsia, 2015;56(10):1515–1523. doi:10.1111/epi.13121
• Valstybinė ligonių kasa. Ligonių kasos atkreipė dėmesį į sergančiųjų epilepsija problemas ir šiandienos galimybes ligai suvaldyti, 2024-08-01. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/naujienos/ligoniu-kasos-atkreipe-demesi-i-serganciuju-epilepsija-problemas-ir-siandienos-galimybes-ligai-suvaldyti/
• Valstybinė ligonių kasa. Informacija apie vaistų įsigijimą, atnaujinta 2026-01-19. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/vaistai-ir-medicinos-pagalbos-priemones-mpp/informacija-apie-vaistu-isigijima/
• van den Bogard F. ir kt. Sport and Physical Activity in Epilepsy. Dtsch Arztebl Int, 2020;117(1–2):1–6. doi:10.3238/arztebl.2020.0001
• Zelnik N. ir kt. Risk factors for epilepsy in children with cerebral palsy. Eur J Paediatr Neurol, 2010;14(1):67–72. doi:10.1016/j.ejpn.2009.06.002
• Zuberi S. M. ir kt. ILAE classification and definition of epilepsy syndromes with onset in neonates and infants: Position statement by the ILAE Task Force on Nosology and Definitions. Epilepsia, 2022;63(6):1349–1397. doi:10.1111/epi.17239

Duomenys patikrinti 2026 m. rugsėjo mėn.

---

Šį puslapį parengė „Nuo ko pradėti“. Jį kuria dvi mamos, auginančios vaikus su cerebriniu paralyžiumi. Rašome tai, ką patys turėjome išsiaiškinti.

Pastebėjote klaidą ar pasikeitusią tvarką? Parašykite mums.