Cerebrinis paralyžius: formos, funkcijų lygiai ir kas iš tikrųjų padeda

Pirmieji žingsniai · Parengė „Nuo ko pradėti“ · Atnaujinta 2026-10-17

Nėra dviejų vienodų vaikų su cerebriniu paralyžiumi. Vis dėlto gydytojai ir mokslininkai vaikus skirsto į grupes, ir tai naudinga: nuo formos ir funkcijų lygio priklauso, kokių tikslų verta siekti, kurie metodai turi įrodymų ir ko realiai galima tikėtis.

Čia surinkome, ką sako šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir tarptautinės klinikinės gairės. Skliausteliuose nurodome pirmąjį straipsnio autorių ir publikacijos metus, pavyzdžiui, (Jackman ir kt., 2022). Visų straipsnių sąrašas su nuorodomis yra puslapio pabaigoje.

Tai ne medicininė konsultacija: kas tinka jūsų vaikui, spręskite kartu su jo gydytojais ir terapeutais.

1. Kaip skirstomas cerebrinis paralyžius

Išsivysčiusiose šalyse cerebrinis paralyžius nustatomas maždaug 1,6 iš 1000 gimusių vaikų, ir šis skaičius mažėja (McIntyre ir kt., 2022). Lietuvoje cerebrinio paralyžiaus registro nėra.

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, 2023 m. diagnozė G80 buvo užregistruota 1 173 vaikams iki 18 metų, tai maždaug 2,3 iš 1 000 vaikų (Higienos institutas, 2024). Išsamesnių Lietuvos duomenų nėra, todėl toliau remiamės kitų šalių tyrimais.

Pagal judesių pobūdį

• Spastinė forma, apie 84 %. Raumenys įsitempę, judesiai sukaustyti. Ji būna vienpusė, kai paveikta viena kūno pusė (anksčiau vadinta hemiplegija), arba abipusė, kai paveiktos abi pusės. Jei labiau paveiktos kojos, sakoma diplegija, jei visos keturios galūnės ir liemuo, tetraplegija.
• Diskinetinė forma, apie 10 %. Judesiai nevalingi, tonusas kinta. Esant distonijai kūnas sustingsta priverstinėse pozose, esant choreoatetozei atsiranda daug nevalingų, trūkčiojančių ar vingiuojančių judesių.
• Ataksinė forma, apie 4 %. Svarbiausias sunkumas yra koordinacija ir pusiausvyra.
• Mišri forma. Dažnai būna kelių formų požymių, tada forma vadinama pagal vyraujančią.

Dalys paimtos iš Australijos registro (vaikai, gimę 1995–2016 m.). Kitose šalyse jos šiek tiek skiriasi, nes skiriasi klasifikavimo taisyklės.

Forma paprastai matyti ir diagnozės kode: G80.0 yra spastinė tetraplegija, G80.1 spastinė diplegija, G80.2 spastinė hemiplegija, G80.3 diskinetinė forma, G80.4 ataksinė, G80.8 mišri.

Pagal tai, ką vaikas gali: GMFCS

Forma daug pasako apie kūną, bet mažai apie kasdienį gyvenimą. Todėl pasaulyje naudojama stambiosios motorikos funkcijų klasifikacija GMFCS. Ji aprašo, kaip vaikas paprastai juda kasdien. Štai lygiai 6–12 metų vaikams (Palisano ir kt., 2008):

• I lygis. Vaikšto visur, laiptais lipa be turėklų. Bėga ir šokinėja, bet greitis, pusiausvyra ir koordinacija prastesni nei bendraamžių.
• II lygis. Vaikšto daugumoje vietų, laiptais lipa laikydamasis turėklų. Sunku eiti toli, nelygiu paviršiumi ar minioje, ilgesniems atstumams gali prireikti vežimėlio.
• III lygis. Patalpose vaikšto su ranka laikoma priemone, pavyzdžiui, vaikštyne ar lazdomis. Toliau važiuoja vežimėliu.
• IV lygis. Daugumoje vietų jį veža suaugęs arba jis važiuoja elektriniu vežimėliu. Namuose gali paeiti trumpai su parama.
• V lygis. Visur vežamas vežimėlyje. Sunku išlaikyti galvą ir liemenį, valdyti rankų ir kojų judesius.

Panašios skalės yra rankų funkcijai (MACS), bendravimui (CFCS), valgymui ir gėrimui (EDACS). Paklauskite gydytojo, kokie jūsų vaiko lygiai: nuo jų priklauso, kokius tyrimus ir kaip dažnai reikia daryti.

Forma ir lygis susiję, bet ne tiesiogiai. Australijos registro duomenimis, iš vaikų su spastine hemiplegija 96 % yra I–II lygio, su spastine diplegija 72 %. Iš vaikų su spastine tetraplegija 78 % yra IV–V lygio, su diskinetine forma 60 %.

Kas dažnai būna kartu

Sisteminė apžvalga apibendrino: maždaug kas ketvirtas vaikas su cerebriniu paralyžiumi nekalba, kas antras turi intelekto sutrikimą, kas ketvirtas serga epilepsija, o trys iš keturių jaučia skausmą (Novak ir kt., 2012). Naujesnėje ir didesnėje apžvalgoje epilepsija populiaciniuose tyrimuose nustatyta maždaug trečdaliui vaikų (Gong ir kt., 2023).

Regos problemos labai dažnos. Refrakcijos sutrikimai, tokie kaip trumparegystė ar toliaregystė, ir žvairumas būna maždaug pusei vaikų (Heydarian ir kt., 2022). Dalį jų galima koreguoti.

Svarbu: tai, kad vaikas nejuda ar nekalba, dar nereiškia, kad jis nesupranta. Nekalbančių ir mažai judančių vaikų intelektas dažnai ne ištiriamas, o tik numanomas. Įprasti testai reikalauja kalbėti arba rodyti ranka, todėl tokiems vaikams reikia pritaikytų, pavyzdžiui, kai atsakoma žvilgsniu (Stadskleiv, 2020).

Į turinį

2. Ko tikėtis: kaip vystosi judesiai

Kanados tyrėjai kelerius metus stebėjo daug vaikų ir apskaičiavo, kaip paprastai keičiasi judesių galimybės kiekviename GMFCS lygyje (Rosenbaum ir kt., 2002). Vėlesni kitų šalių registrų tyrimai šiuos rezultatus iš esmės patvirtino.

• Didžioji stambiosios motorikos raidos dalis įvyksta ikimokykliniame amžiuje. Švedijos registro duomenimis, 90 % savo tikėtinų judesių galimybių pagal testą I lygio vaikai vidutiniškai pasiekia iki 4,5 metų, o sunkesnių lygių vaikai anksčiau (Lidbeck ir kt., 2023). Tai matuoja tik stambiąją motoriką teste, o ne bendravimą, supratimą ar dalyvavimą gyvenime, kurie gali toliau keistis.
• Lygis dažniausiai nesikeičia. Švedijos registre 56 % vaikų visuose vertinimuose buvo to paties lygio, o pokyčiai dažnai buvo laikini (Alriksson-Schmidt ir kt., 2017). Iki 4 metų lygis dar dažnai tikslinamas.
• Paauglystėje III–V lygio vaikų judesių funkcija gali silpnėti. Kanadoje tai buvo matyti (Hanna ir kt., 2009), bet Švedijos duomenys statistiškai reikšmingo silpnėjimo nepatvirtino (Lidbeck ir kt., 2023). Teisingiau sakyti, kad dalis vaikų paauglystėje įgūdžių praranda, bet tai nėra neišvengiama.
• Ar vaikas vaikščios. Vienas stipriausių ženklų yra tai, ar vaikas iki dvejų metų pats sėdi (Wu ir kt., 2004). Europoje 5 metų vaikų su cerebriniu paralyžiumi 54 % vaikšto patys, 16 % su priemonėmis, 30 % nevaikšto (Beckung ir kt., 2008).

Svarbi pastaba. Šie duomenys aprašo vaikus, kurie gavo įprastą savo šalies pagalbą. Tai nėra „kas būtų be terapijos“ ir ne diagnozės nubrėžtos lubos. Be to, tai vidurkiai, o atskirų vaikų skirtumai dideli. Šiais procentais negalima prognozuoti konkretaus vaiko ateities.

3. Kas padeda visiems vaikams

Tarptautinės gairės (Jackman ir kt., 2022; Morgan ir kt., 2021) sutaria dėl kelių dalykų.

1. Tikslus renkasi šeima ir vaikas. Ne „sumažinti tonusą“, o „pačiam paimti puodelį“, „išlaikyti galvą, kad galėtų rinktis kortelę“ ar „sėdėti prie stalo kartu su visais“. Prieš užsiėmimus ir po jų rezultatas pamatuojamas.
2. Vaikas pats aktyviai ir daug kartų praktikuoja tikrą užduotį. Ne terapeutas judina vaiką, o vaikas pats bando, kartoja ir mokosi, o suaugęs padeda tiek, kiek reikia (Novak ir kt., 2020).
3. Svarbi apimtis. Konkrečiam tikslui pasiekti tyrimuose prireikdavo apie 14–25 valandų praktikos, o bendrai rankos funkcijai pagerinti apie 40 valandų (Jackman ir kt., 2020). Dalis šio laiko gali būti praktika namuose.
4. Namų programa veikia, jei ji reali. Tyrime ergoterapeuto kartu su tėvais sudaryta namų programa pagerino tikslų pasiekimą. Realiai tai buvo apie 17 kartų per mėnesį maždaug po 16 minučių (Novak ir kt., 2009). Tėvams nereikia tapti terapeutais visą dieną.

Tai daro tie patys specialistai, kuriuos jau pažįstate: kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas. Nauda priklauso ne nuo specialybės, o nuo to, kas vyksta per užsiėmimą.

4. Kas padeda pagal formą ir lygį

Vienpusis spastinis cerebrinis paralyžius (hemiplegija)

Dažniausiai tai I–II lygio vaikai.

Tipiniai tikslai: naudotis abiem rankomis kasdien, pavyzdžiui, apsirengiant, valgant ar žaidžiant; gerinti ėjimo kokybę ir ištvermę.

Ką rodo įrodymai:

• Silpnesnės rankos treniruotė (CIMT), kai sveika ranka laikinai apribojama, ir abiejų rankų treniruotė (HABIT). Esant vienodai apimčiai rezultatai panašūs, todėl renkamasi pagal tikslą (Hoare ir kt., 2019; Gordon ir kt., 2011).
• Tikslinė kasdienių užduočių treniruotė (Löwing ir kt., 2009).
• Botulino toksinas į įsitempusius raumenis, bet tik kartu su ergoterapija po injekcijos.
• Kulkšnies ortezai ir ėjimo treniruotė.

Abipusis spastinis, vaikas vaikšto (GMFCS I–III, dažnai diplegija)

Tipiniai tikslai: vaikščioti greičiau, toliau ir saugiau, judėti už namų ribų, būti fiziškai aktyviam.

Ką rodo įrodymai:

• Ėjimo treniruotė ant grindų, papildomai bėgimo takelis.
• Jėgos pratimai kaip papildymas. Duomenys apie jų poveikį funkcijai prieštaringi.
• Etapinis gipsavimas (raumuo pamažu ištempiamas, gipso įtvarą keičiant kas kelias dienas ar savaitę) esant kulkšnies kontraktūrai, botulino toksinas, ortezai.
• Selektyvi dorsalinė rizotomija kai kuriems II–III lygio vaikams, griežtai atrinkus (Summers ir kt., 2019). Operacija negrįžtama, po jos reikia intensyvios kineziterapijos, o ilgalaikių tyrimų su kontroline grupe trūksta. Lietuvoje tokios operacijos jau buvo atliktos Santaros klinikose. Ar ji atliekama šiuo metu, pasiteiraukite gydymo įstaigoje. Apie SDR plačiau rašome atskirame straipsnyje.
• Operacijos „per dūrius“ (miofasciotomija, Ulzibato fibrotomija, SPML) siūlomos užsienio klinikose. Kam jos daromos, ką rodo tyrimai ir kokios rizikos, rašome atskirame straipsnyje.
• Klubų stebėsena, ypač III lygio vaikams.

Abipusis spastinis, vaikas nevaikšto (GMFCS IV–V, dažnai tetraplegija)

Gairės sako tiesiai: V lygio vaikams treniruotės, skirtos judesių funkcijai pagerinti, retai duoda naudos (Jackman ir kt., 2022). Tai nereiškia, kad V lygio vaikui reabilitacija nereikalinga. Keičiasi jos tikslas: dėmesys krypsta į tai, kas keičia gyvenimo kokybę.

Tipiniai tikslai: nėra skausmo, geras miegas, sveiki klubai, patogi padėtis sėdint ir gulint, judėjimas priemonėmis, bendravimas, saugus valgymas, dalyvavimas šeimos gyvenime, lengvesnė priežiūra.

Ką rodo įrodymai:

• Klubų stebėsena rentgenu. Viena geriausiai įrodytų priemonių (žr. 6 ir 8 skyrius).
• Stovėjimo atrama (vertikalizatorius). Geriausiai įrodyta nauda kaulams ir kontraktūrų prevencijai. Orientyras: 5 dienas per savaitę, kaulams 60–90 minučių per dieną, klubams apie 60 minučių su praskėstomis kojomis (Paleg ir kt., 2013; dalis rekomendacijų paremta autorių nuomone). Tai orientyras, o ne privaloma norma: padėtį, kampą ir trukmę parenka specialistas pagal vaiko būklę, kaip jis tai toleruoja ir kokio tikslo siekiama.
• Padėties valdymas visą parą: vengti ilgo buvimo vienoje asimetrinėje pozoje. Tai ekspertų sutarimas.
• Elektrinis vežimėlis. Ekspertai siūlo bandyti jį nuo maždaug 12 mėnesių ir neatsisakyti vien todėl, kad vaikas gali niekada netapti įgudusiu vairuotoju (Livingstone ir Paleg, 2014; Rosen ir kt., 2018).
• Alternatyvioji komunikacija (žr. 5 skyrių).
• Skausmas, miegas, valgymas, vidurių užkietėjimas. Nekalbantis vaikas pats nepasakys, kad skauda, todėl juos reikia stebėti sąmoningai.

Diskinetinis cerebrinis paralyžius

Tipiniai tikslai: patogi padėtis, judėjimas priemonėmis, bendravimas, rankų naudojimas, miegas ir skausmo mažinimas.

Ką rodo įrodymai:

• 2024 m. distonijos gydymo gairės: visos rekomendacijos sąlyginės, įrodymų patikimumas žemas. Pirmiausia gerinama bendra sveikata ir reabilitacija, vaistai skiriami tada, kai distonija trukdo. Baklofenas yra pirmo pasirinkimo vaistas, triheksifenidilio ir benzodiazepinų rutiniškai skirti nerekomenduojama, botulino toksinas taikomas vietinei distonijai, sunkiais atvejais svarstomas intratekalinis baklofenas (vaistas, kurį po oda įsodinta pompa nuolat leidžia į stuburo smegenų skystį) ar gilioji smegenų stimuliacija (į smegenis įsodinami elektrodai) (Fehlings ir kt., 2024).
• Tyrime su IV–V lygio vaikais intratekalinis baklofenas padėjo labiau pasiekti asmeninius tikslus nei placebas (Bonouvrié ir kt., 2019).
• Gairių ar sisteminių apžvalgų apie terapiją būtent diskinetinei formai nėra. Apžvalgoje pabrėžiama, kad reabilitacija turi būti daugiadalykė (Monbaliu ir kt., 2017). Praktikoje remiamasi bendrais principais: tinkama sėdėjimo sistema, elektrinis vežimėlis, bendravimo priemonės su vaikui tinkamu valdymo būdu. Tai logiška, bet atskirai šiai formai nepatikrinta.

Ataksinis cerebrinis paralyžius

Gairių ir sisteminių apžvalgų nėra, yra tik keli nedideli pusiausvyros pratimų tyrimai. Dauguma vaikų su šia forma vaikšto. Dalies vaikų priežastis yra genetinė, todėl rekomenduojami genetiniai tyrimai (Horber ir kt., 2023).

Kol kas remiamasi bendrais principais, tiksline pusiausvyros ir kasdienių užduočių treniruote, bet tai prielaida, o ne patikrinta rekomendacija. Verta įvertinti ir bendravimą bei pažintines funkcijas.

Į turinį

5. Bendravimas, rega, valgymas

• Bendravimas. Geriausiai įrodyta, kad padeda ne pats prietaisas, o suaugusiųjų elgesys: kai kalbėdami su vaiku patys rodote simbolius jo kortelėse ar ekrane ir palaukiate atsakymo (O’Neill ir kt., 2018). Specialistų sutarimu, bendravimo pagalbai nereikia „išankstinių sąlygų“: vaikas nėra per mažas ir ne „per sunkus“ (Brady ir kt., 2016).
• Valdymas žvilgsniu. Duomenų nedaug, o įgūdis auga lėtai: tikslumas pagerėjo tik po 15–20 mėnesių reguliarios praktikos (Borgestig ir kt., 2016). Korteles ir „taip / ne“ verta išlaikyti kartu. Jei kalibravimas nepavyksta, tai nebūtinai reiškia, kad vaikas nesupranta: gali trukdyti žvairumas, regos ypatumai ar nevalingi judesiai.
• Rega. Be refrakcijos sutrikimų ir žvairumo, daugiau nei pusei vaikų silpna akomodacija, tai yra sunku sufokusuoti žvilgsnį iš arti (McClelland ir kt., 2006). Tai dažnai koreguojama akiniais. Verta atlikti pilną oftalmologinį patikrinimą, ypač jei vaikas mokosi naudotis planšete.
• Valgymas. Rijimo sutrikimai dažni, o maistas į kvėpavimo takus gali patekti ir be kosulio. Jei vaikas valgydamas kosti, springsta, keičiasi jo kvėpavimas ar balsas, valgymas labai užtrunka arba vaikas dažnai serga plaučių uždegimu, reikia rijimo įvertinimo.

6. Ar terapija iš tikrųjų keičia rezultatą?

Atrodo savaime suprantama: jei vienas vaikas gauna pagalbą, o kitas ne, jie nebus vienodi. Tyrimai tai patvirtina, bet skirtumas ne visada ten, kur jo tikimasi.

• Tyrimų „su terapija ir visai be jos“ beveik nėra. Palikti vaiką be pagalbos neetiška, todėl lyginama su įprasta pagalba arba mažesne apimtimi.
• Klubai: skirtumas didelis ir įrodytas. Norvegijoje, kur tuo metu nebuvo stebėsenos programos, klubas buvo išniręs 15,1 % vaikų, kurių GMFCS lygis III–V, o Švedijoje, kur programa veikė, 0,7 % (Elkamil ir kt., 2011). Švedijos programos duomenimis, visi vaikai su išnirusiu klubu bent retkarčiais jautė stiprų skausmą (Hägglund ir kt., 2014).
• Tikslinė treniruotė pagerina treniruojamą įgūdį. Prieaugis paprastai būna keli taškai stambiosios motorikos teste GMFM-66 (standartizuotas testas, kuriuo vertinama, ką vaikas gali padaryti: apsiversti, sėdėti, stovėti, eiti). Vaikščiojantiems vaikams pastebimu pokyčiu laikoma 0,7–1,7 taško, priklausomai nuo GMFCS lygio (Oeffinger ir kt., 2008). Nevaikščiojantiems vaikams tokios ribos nenustatytos. Tai ne „kitas vaikas“, bet realus skirtumas kasdienybėje.
• Ugandos kaimo vietovėse, kur daug vaikų reabilitacijos negauna, po metų trukusios Akwenda programos judesių funkcija pagerėjo labiau nei laukiančiųjų grupėje, taip pat ir IV–V lygio vaikų (Asige ir kt., 2025). Tai vienas retų tyrimų, kur lyginama su vaikais, kurie tuo metu pagalbos dar negavo.
• Kontraktūros ir skoliozė progresuoja net geriausiose programose (Nordmark ir kt., 2009; Hägglund ir kt., 2018), bet sunkių kontraktūrų ir operacijų būna mažiau. Pietų Švedijoje, pradėjus stebėsenos programą, ortopedinių operacijų dėl kontraktūrų ir kaulų deformacijų sumažėjo nuo 40 % iki 15 %. Tuo pat metu pradėti taikyti botulino toksinas, rizotomija ir intratekalinis baklofenas, todėl viso nuopelno vien programai priskirti negalima (Hägglund ir kt., 2005). Įrodymų, kad stebėsena apsaugo nuo skoliozės, nėra: ji padeda ją laiku pastebėti.
• GMFCS lygis dažniausiai nesikeičia. Terapija keičia tai, ką vaikas gali savo lygio viduje.
• Dalyvavimas gyvenime pagerėja tada, kai tikslas yra būtent jis: keičiama aplinka ir šalinamos kliūtys. Vien judesių treniruotės jo beveik nekeičia (Adair ir kt., 2015; Dimakopoulos ir kt., 2024).
• Gyvenimo kokybę 8–12 metų vaikai su cerebriniu paralyžiumi patys vertino panašiai kaip bendraamžiai, išskyrus mokyklą. Skausmas buvo susijęs su prastesne gyvenimo kokybe visose srityse (Dickinson ir kt., 2007).

Į turinį

7. Intensyvūs kursai

Daug šeimų važiuoja į intensyvius kursus. Ką apie juos žinome:

• Turinys svarbiau už valandų skaičių. Esant vienodai trukmei, daugiau pasiekė vaikai, kurių programoje jie patys visą laiką aktyviai dirbo su žaidimais ir kasdienėmis užduotimis (HABIT-ILE). Tyrime dalyvavo 2–4 metų III–IV lygio vaikai (Sogbossi ir kt., 2026).
• Blokas ar tolygiai per metus. Vieninteliame tyrime su vienoda bendra apimtimi rezultatas buvo vienodas (Christiansen ir Lange, 2008). Blokas padeda greitai surinkti reikiamą praktikos apimtį, bet pats savaime nėra geresnis.
• Pasiekimai dažniausiai matuojami po 2–3 mėnesių ir be praktikos namuose ilgainiui mažėja.
• Apie epilepsijos priepuolius intensyvių kursų metu tyrimų nėra. Vaikai su nekontroliuojama epilepsija į tyrimus nebuvo įtraukiami. Kursą verta aptarti su neurologu iš anksto.
• Kiek kursų per metus optimalu, netirta. Dviejuose nedideliuose tyrimuose 6–8 savaičių pertraukos tarp blokų rezultato nepablogino (Trahan ir Malouin, 2002; Christiansen ir Lange, 2008).

Ko paklausti centro prieš važiuojant:

• Kokius tikslus keliate kartu su šeima ir kaip juos matuojate prieš kursą ir po jo?
• Kiek laiko per dieną vaikas pats aktyviai dirba, o kiek skiriama masažui, tempimui ir pasyviems pratimams?
• Ar yra rašytinis planas priepuolio atveju?
• Ar gausime rašytinę ataskaitą ir namų programą?

8. Lietuvoje: ko prašyti

Lietuvos tyrimas parodė, kad ankstyvosios pagalbos paslaugos skirtinguose regionuose nevienodos, yra eilių ir trūksta specialistų (Pikutienė ir kt., 2025). Todėl verta žinoti, ko galima prašyti.

Klubų rentgeno pagal grafiką

Kauno klinikų metodika „Cerebrinio paralyžiaus diagnostika, stebėjimas ir abilitacija“ įtraukta į SAM ankstyvosios reabilitacijos tvarką. Abilitacija yra įgūdžių, kurių vaikas dar neturėjo, lavinimas, o reabilitacija yra prarastų įgūdžių atkūrimas. Metodikoje rekomenduojama klubus stebėti pagal GMFCS lygį:

• I lygis: apžiūra 2, 3 ir 5 metų, rentgeno nereikia, jei nėra požymių.
• II lygis: apžiūra ir rentgenas 2 metų, 5 metų ir 8–10 metų.
• III lygis: rentgenas 2 metų, toliau kas 12 mėnesių iki kaulų brendimo pabaigos.
• IV–V lygiai: pirmasis rentgenas 12–24 mėnesių, pakartotinis po 6 mėnesių, toliau kas 6 arba 12 mėnesių iki kaulų brendimo pabaigos.

Nacionalinės stebėsenos programos nėra, todėl apie grafiką dažnai tenka priminti patiems.

Botulino toksino injekcijos

Botulino toksinas kelis mėnesius atpalaiduoja per daug įsitempusį raumenį. Tai ne atskiras gydymas, o pagalba, kad vaikas galėtų geriau treniruotis.

• Nuo kokio amžiaus. Pagal Lietuvoje registruotų vaistų aprašymus vaikams su cerebriniu paralyžiumi jie skiriami nuo 2 metų. Kompensuojamųjų vaistų sąraše botulino toksinas vaikams su cerebriniu paralyžiumi nuo 2 metų nurodytas dėl vadinamosios „arklio“ pėdos, kai dėl raumenų įtampos pėda ištiesta žemyn ir vaikas remiasi pirštų galais.
• Kas atlieka. Kauno klinikų metodika „Vaikų spastiškumo ir distonijos valdymas“ numato, kad injekcijas atlieka komanda, kurioje yra vaikų neurologas, ergoterapeutas ir kineziterapeutas. Rekomenduojama leisti kontroliuojant echoskopu arba elektrostimuliacija, o nuskausminimas parenkamas pagal vaiką.
• Kur. Pavyzdžiui, Santaros klinikų Vaikų ligoninėje Vilniuje ir Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikoje. Išsamaus viešo sąrašo, kur tai daroma, neradome.
• Kaip patekti. Pagal metodiką šeimos gydytojas siunčia į vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, o iš ten vaikas siunčiamas į universitetinį centrą, kuris jį įvertina ir sudaro planą.
• Kas po injekcijos. Būtina ergoterapija ar kineziterapija. Po 2–4 savaičių peržiūrimi įtvarai, o jei vaikas jų netoleruoja, taikomas etapinis gipsavimas. Kartoti galima ne dažniau kaip kas 12 savaičių. Lietuvoje atliktame tyrime su 98 vaikais vien pakartotinės injekcijos kulkšnies judesių amplitudės nepadidino, todėl svarbu nepamiršti įtvarų ir pratimų (Mikulėnaitė ir kt., 2015).
• Skausmas. Lietuvos mokslininkų apžvalga rodo, kad nevaikščiojantiems IV–V lygio vaikams botulino toksinas gali mažinti skausmą, kurį sukelia raumenų įtampa (Stramkauskaitė ir kt., 2021).
• Ką aptarti iš anksto. Retais atvejais, dažniau vaikams su sunkiu cerebriniu paralyžiumi ir rijimo sutrikimais, gali pasunkėti rijimas ar kvėpavimas. Vaistų aprašymuose dėl to prašoma ypatingo atsargumo, o metodika numato apie tai kalbėtis su tėvais prieš gydymą.
• Apmokėjimas. 2026 m. rugsėjo mėn. centralizuotai perkamų vaistų sąraše vaikų cerebrinio paralyžiaus nebėra, o kompensuojamųjų vaistų sąraše botulino toksinas vaikams nurodytas tik dėl „arklio“ pėdos. Ar ir kaip apmokamos injekcijos į rankas, pasitikslinkite gydymo įstaigoje.

Ko dar verta prašyti

• Funkcijų lygių. Ta pati metodika rekomenduoja nustatyti GMFCS, MACS, CFCS ir EDACS lygius.
• Reabilitacijos. Ankstyvoji reabilitacija skiriama iki 7 metų, medicininė reabilitacija pagal siuntimą.
• Techninės pagalbos priemonių. Stovėjimo atrama, sėdėjimo sistema, elektrinis vežimėlis iki 18 metų, kompiuterio valdymo įtaisas, pavyzdžiui, valdomas akimis, iki 1 300 € kas trejus metus. Tvarka aprašyta Techninės pagalbos neįgaliesiems centro svetainėje. Kaip tai vyko vienai iš mūsų šeimų ir kodėl kompensacijos dydis priklauso nuo žodžio siuntime (Arnoldo paramos fondo svetainė): „Techninės pagalbos priemonių kompensacijos“.
• Neįgalumo lygio. Vaikams jį nuo 2024 m. nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA).

Į turinį

---

Šaltiniai (56)

• Adair B. ir kt. The effect of interventions aimed at improving participation outcomes for children with disabilities: a systematic review. Dev Med Child Neurol, 2015;57(12):1093–1104. doi:10.1111/dmcn.12809
• Alriksson-Schmidt A. ir kt. Stability of the Gross Motor Function Classification System in children and adolescents with cerebral palsy. Dev Med Child Neurol, 2017;59(6):641–646. doi:10.1111/dmcn.13385
• Asige E. ir kt. Functioning and activity outcomes of the Akwenda Intervention Program for children and young adults with cerebral palsy in Uganda: a cluster-randomized trial. Dev Med Child Neurol, 2025;67(1):87–98. doi:10.1111/dmcn.16007
• Australian Cerebral Palsy Register Group. Australian Cerebral Palsy Register Report 2023. Cerebral Palsy Alliance, 2023.
• Beckung E. ir kt. Probability of walking in children with cerebral palsy in Europe. Pediatrics, 2008;121(1):e187–e192. doi:10.1542/peds.2007-0068
• Bonouvrié L. A. ir kt. The Effect of Intrathecal Baclofen in Dyskinetic Cerebral Palsy: The IDYS Trial. Ann Neurol, 2019;86(1):79–90. doi:10.1002/ana.25498
• Borgestig M. ir kt. Eye gaze performance for children with severe physical impairments using gaze-based assistive technology: a longitudinal study. Assist Technol, 2016;28(2):93–102. doi:10.1080/10400435.2015.1092182
• Brady N. C. ir kt. Communication Services and Supports for Individuals With Severe Disabilities: Guidance for Assessment and Intervention. Am J Intellect Dev Disabil, 2016;121(2):121–138. doi:10.1352/1944-7558-121.2.121
• Christiansen A. S., Lange C. Intermittent versus continuous physiotherapy in children with cerebral palsy. Dev Med Child Neurol, 2008;50(4):290–293. doi:10.1111/j.1469-8749.2008.02036.x
• Dickinson H. O. ir kt. Self-reported quality of life of 8–12-year-old children with cerebral palsy: a cross-sectional European study. Lancet, 2007;369(9580):2171–2178. doi:10.1016/S0140-6736(07)61013-7
• Dimakopoulos R. ir kt. Effectiveness of therapeutic interventions on participation in children with cerebral palsy: a systematic review and meta-analysis. Child Care Health Dev, 2024;50(4):e13301. doi:10.1111/cch.13301
• Elkamil A. I. ir kt. Prevalence of hip dislocation among children with cerebral palsy in regions with and without a surveillance programme. BMC Musculoskelet Disord, 2011;12:284. doi:10.1186/1471-2474-12-284
• Fehlings D. ir kt. Pharmacological and neurosurgical management of cerebral palsy and dystonia: clinical practice guideline update. Dev Med Child Neurol, 2024;66(9):1133–1147. doi:10.1111/dmcn.15921
• Gordon A. M. ir kt. Bimanual training and constraint-induced movement therapy in children with hemiplegic cerebral palsy: a randomized trial. Neurorehabil Neural Repair, 2011;25(8):692–702. doi:10.1177/1545968311402508
• Gong C. ir kt. Prevalence and related factors of epilepsy in children and adolescents with cerebral palsy: a systematic review and meta-analysis. Front Pediatr, 2023;11:1189648. doi:10.3389/fped.2023.1189648
• Hägglund G. ir kt. Prevention of severe contractures might replace multilevel surgery in cerebral palsy. J Pediatr Orthop B, 2005;14(4):269–273. doi:10.1097/01202412-200507000-00007
• Hägglund G. ir kt. Prevention of dislocation of the hip in children with cerebral palsy: 20-year results of a population-based prevention programme. Bone Joint J, 2014;96-B(11):1546–1552. doi:10.1302/0301-620X.96B11.34385
• Hägglund G. ir kt. Incidence of scoliosis in cerebral palsy. Acta Orthop, 2018;89(4):443–447. doi:10.1080/17453674.2018.1450091
• Hanna S. E. ir kt. Stability and decline in gross motor function among children and youth with cerebral palsy aged 2 to 21 years. Dev Med Child Neurol, 2009;51(4):295–302. doi:10.1111/j.1469-8749.2008.03196.x
• Heydarian S. ir kt. Vision Abnormalities in Children and Young Adults With Cerebral Palsy: A Systematic Review. Semin Ophthalmol, 2022;37(4):471–479. doi:10.1080/08820538.2021.2021248
• Higienos institutas. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2023 (išankstiniai duomenys). Vilnius, 2024. https://www.hi.lt/uploads/Institutas/leidiniai/Statistikos/LT_gyv_sveikata/leid2023.pdf
• Hoare B. J. ir kt. Constraint-induced movement therapy in children with unilateral cerebral palsy. Cochrane Database Syst Rev, 2019;4:CD004149. doi:10.1002/14651858.CD004149.pub3
• Horber V. ir kt. Prevalence, Clinical Features, Neuroimaging, and Genetic Findings in Children With Ataxic Cerebral Palsy in Europe. Neurology, 2023;101(24):e2509–e2521. doi:10.1212/WNL.0000000000207851
• Jackman M. ir kt. What is the threshold dose of upper limb training for children with cerebral palsy to improve function? Aust Occup Ther J, 2020;67(3):269–280. doi:10.1111/1440-1630.12666
• Jackman M. ir kt. Interventions to improve physical function for children and young people with cerebral palsy: international clinical practice guideline. Dev Med Child Neurol, 2022;64(5):536–549. doi:10.1111/dmcn.15055
• Kauno klinikos. Cerebrinio paralyžiaus diagnostika, stebėjimas ir abilitacija (metodika, SAM 2000-12-14 įsakymo Nr. 728 10 priedas). https://kaunoklinikos.lt/media/files/Cerebrinio%20paraly%C5%BEiaus%20diagnostika,%20steb%C4%97jimas%20ir%20abilitacija%20vaikyst%C4%97je.pdf
• Kauno klinikos. Vaikų spastiškumo ir distonijos valdymas (metodika). https://www.kaunoklinikos.lt/media/1.1.1.%20rodiklis.%20Vaik%C5%B3%20spasti%C5%A1kumo%20ir%20distonijos%20valdymas.pdf
• Lidbeck C. ir kt. Motor Development in Children with Cerebral Palsy in Sweden: A Population-Based Longitudinal Register Study. Children (Basel), 2023;10(12):1864. doi:10.3390/children10121864
• Livingstone R., Paleg G. Practice considerations for the introduction and use of power mobility for children. Dev Med Child Neurol, 2014;56(3):210–221. doi:10.1111/dmcn.12245
• Löwing K. ir kt. Activity focused and goal directed therapy for children with cerebral palsy: do goals make a difference? Disabil Rehabil, 2009;31(22):1808–1816. doi:10.1080/09638280902822278
• McClelland J. F. ir kt. Accommodative dysfunction in children with cerebral palsy: a population-based study. Invest Ophthalmol Vis Sci, 2006;47(5):1824–1830. doi:10.1167/iovs.05-0825
• McIntyre S. ir kt. Global prevalence of cerebral palsy: a systematic analysis. Dev Med Child Neurol, 2022;64(12):1494–1506. doi:10.1111/dmcn.15346
• Mikulėnaitė L., Petrulytė J., Žernakova A. Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, ilgalaikio gydymo botulino toksinu poveikis čiurnos sąnario judesio amplitudei ir vaikų mobilumui. Sveikatos mokslai, 2015;25(1):58–65. doi:10.5200/sm-hs.2015.010
• Monbaliu E. ir kt. Clinical presentation and management of dyskinetic cerebral palsy. Lancet Neurol, 2017;16(9):741–749. doi:10.1016/S1474-4422(17)30252-1
• Morgan C. ir kt. Early Intervention for Children Aged 0 to 2 Years With or at High Risk of Cerebral Palsy: International Clinical Practice Guideline. JAMA Pediatr, 2021;175(8):846–858. doi:10.1001/jamapediatrics.2021.0878
• Nordmark E. ir kt. Development of lower limb range of motion from early childhood to adolescence in cerebral palsy: a population-based study. BMC Med, 2009;7:65. doi:10.1186/1741-7015-7-65
• Novak I. ir kt. Occupational therapy home programs for cerebral palsy: double-blind, randomized, controlled trial. Pediatrics, 2009;124(4):e606–e614. doi:10.1542/peds.2009-0288
• Novak I. ir kt. Clinical prognostic messages from a systematic review on cerebral palsy. Pediatrics, 2012;130(5):e1285–e1312. doi:10.1542/peds.2012-0924
• Novak I. ir kt. State of the Evidence Traffic Lights 2019. Curr Neurol Neurosci Rep, 2020;20(2):3. doi:10.1007/s11910-020-1022-z
• Oeffinger D. ir kt. Outcome tools used for ambulatory children with cerebral palsy: responsiveness and minimum clinically important differences. Dev Med Child Neurol, 2008;50(12):918–925. doi:10.1111/j.1469-8749.2008.03150.x
• O’Neill T. ir kt. Effects of Interventions That Include Aided Augmentative and Alternative Communication Input on the Communication of Individuals With Complex Communication Needs: A Meta-Analysis. J Speech Lang Hear Res, 2018;61(7):1743–1765. doi:10.1044/2018_JSLHR-L-17-0132
• Paleg G. S. ir kt. Systematic review and evidence-based clinical recommendations for dosing of pediatric supported standing programs. Pediatr Phys Ther, 2013;25(3):232–247. doi:10.1097/PEP.0b013e318299d5e7
• Palisano R. J. ir kt. Content validity of the expanded and revised Gross Motor Function Classification System. Dev Med Child Neurol, 2008;50(10):744–750. doi:10.1111/j.1469-8749.2008.03089.x
• Pikutienė R. ir kt. National assessment of early intervention services for children with developmental disorders in Lithuania: a mixed-methods study on gaps and future directions. Eur J Pediatr, 2025;184(11):697. doi:10.1007/s00431-025-06554-2
• Rosen L. ir kt. RESNA position on the application of power mobility devices for pediatric users. Assist Technol, 2018 (2023;35(1):14–22). doi:10.1080/10400435.2017.1415575
• Rosenbaum P. L. ir kt. Prognosis for gross motor function in cerebral palsy: creation of motor development curves. JAMA, 2002;288(11):1357–1363. doi:10.1001/jama.288.11.1357
• Sogbossi E. S. ir kt. HABIT-ILE in young children with bilateral cerebral palsy in Benin: a randomized controlled trial. Dev Med Child Neurol, 2026. doi:10.1111/dmcn.70414
• Stadskleiv K. Cognitive functioning in children with cerebral palsy. Dev Med Child Neurol, 2020;62(3):283–289. doi:10.1111/dmcn.14463
• Stramkauskaitė A. ir kt. Analgesic effect of botulinum toxin in children with cerebral palsy: a systematic review. Toxicon, 2021;199:60–67. doi:10.1016/j.toxicon.2021.05.012
• Summers J. ir kt. Selective dorsal rhizotomy in ambulant children with cerebral palsy: an observational cohort study. Lancet Child Adolesc Health, 2019;3(7):455–462. doi:10.1016/S2352-4642(19)30119-1
• Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymas Nr. 49. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas), 4591 punktas (suvestinė redakcija, žiūrėta 2026-09-11). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.94805/asr
• Sveikatos apsaugos ministro 2014-08-28 įsakymas Nr. V-910. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2026-07-25). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/47fd69a02ef611e4b487eaabe28831e8/asr
• Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. https://tppc.lrv.lt/
• Trahan J., Malouin F. Intermittent intensive physiotherapy in children with cerebral palsy: a pilot study. Dev Med Child Neurol, 2002;44(4):233–239. doi:10.1017/s0012162201002006
• Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Botox, Dysport ir Xeomin preparatų charakteristikų santraukos (vaistinių preparatų registras, žiūrėta 2026-09-11). https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications?substance=botul&showData=true
• Wu Y. W. ir kt. Prognosis for ambulation in cerebral palsy: a population-based study. Pediatrics, 2004;114(5):1264–1271. doi:10.1542/peds.2004-0114

---

Šį puslapį parengė „Nuo ko pradėti“. Jį kuria dvi mamos, auginančios vaikus su cerebriniu paralyžiumi. Rašome tai, ką patys turėjome išsiaiškinti.

Pastebėjote klaidą ar pasikeitusią tvarką? Parašykite mums.