Kaip rinktis terapijas ir reabilitacijos kursus, kai įrodymų mažai

Gydymas ir reabilitacija · Parengė „Nuo ko pradėti“ · Atnaujinta 2026-10-18

Beveik kiekviena šeima, auginanti vaiką su cerebriniu paralyžiumi, bando ir tokius metodus, kurių naudą patvirtinančių tyrimų mažai arba visai nėra. Mes taip pat. Šiame straipsnyje nesakome, ką rinktis. Surašėme, ką apie metodus žino mokslas, kiek jie kainuoja ir kaip patikrinti, ar padeda būtent jūsų vaikui.

Skliausteliuose nurodome tyrimo autorių ir metus, o visi šaltiniai surašyti straipsnio pabaigoje.

Kodėl ir mes bandome mažai ištirtus metodus

Ilonos sūnus Arnoldas važiuoja į intensyvios reabilitacijos kursus Varšuvos centre „Olinek“. Ten ir namie jis lanko Bobath ir sensorinės integracijos užsiėmimus. Tomatis metodą išbandė ir Arnoldas, ir Galinos dukra Elija, o Galina su Elija dar išbandė delfinų terapiją. Abi svarstome ir DMI.

„Negaliu palyginti dviejų Arnoldų: vieno, su kuriuo nuėjome visą reabilitacijos kelią, ir kito, su kuriuo nieko nedarėme. Tęsiame, nes baisu viską paleisti savieigai ir praleisti galimybę“, sako Ilona.

Tėvai savo vaikams daro viską, ką gali. Bet pinigų, laiko ir vaiko jėgų yra tiek, kiek yra. Renkantis dažnai renkamės ne metodo veiksmingumą, o tai, ką galime sau leisti.

Todėl šis straipsnis ne apie tai, ko daryti negalima. Jis apie tai, kaip pasverti, kad pinigai, laikas ir vaiko jėgos atitektų tam, kas jam labiausiai padės.

Ką reiškia „neįrodyta“

Tyrimų apžvalgose metodai skirstomi pagal tai, kiek apie juos žinoma (Novak ir kt., 2020). Tėvams naudinga skirti tris grupes.

Netirta: nežinoma, ar padeda

Apie šiuos metodus patikimų tyrimų nėra arba beveik nėra:

• DMI ir Medek. DMI, sukurtas 2021 m., neturi paskelbtų tyrimų, išskyrus vieną konferencijos santrauką. Medek paremtas keliais atvejų aprašymais ir dviem nedideliais šališkais palyginamaisiais tyrimais (Paleg ir kt., 2026).
• Delfinų terapija. Įrodymų, kad ji turi gydomąją vertę, vis dar nepakanka (Marino ir Lilienfeld, 2021).
• Tomatis ir kitos garso terapijos. Su vaikais, turinčiais cerebrinį paralyžių, tyrimų neradome. Apžvalgoje apie autizmą jų nauda neįrodyta (Sinha ir kt., 2011).

Tai nereiškia, kad šie metodai nepadeda. Tai reiškia, kad niekas to nepatikrino, todėl nežinoma, ar vaikas pasiekia daugiau, nei būtų pasiekęs ir be jų.

Tirta, bet naudos, palyginti su įprastais užsiėmimais, nerasta

• Bobath (NDT), kai jis taikomas pasyviai. 34 tyrimų metaanalizėje NDT judesių funkcijos nepagerino labiau nei kontrolinėse grupėse, o aktyvūs, į veiklą orientuoti užsiėmimai ją gerino labiau (te Velde ir kt., 2022).
• Sensorinė integracija. Didžiausioje apžvalgoje ji priskirta metodams, kurie negerina judesių funkcijos (Novak ir kt., 2020). Vėlesnė apžvalga rado keletą tyrimų, rodančių galimą naudą, bet jų mažai ir jie žemos kokybės, todėl atsakymas nėra galutinis (Kantor ir kt., 2022).
• Terapiniai kostiumai (TheraSuit, Adeli). Kostiumas nepridėjo naudos prie tos pačios intensyvios programos (Bailes ir kt., 2011; Wells ir kt., 2018).

Tai nereiškia, kad kursas, kuriame taikomi šie metodai, vaikui nieko neduoda. Jei per užsiėmimus vaikas daug ir aktyviai juda ir siekia savo tikslų, nauda gali būti. Apžvalgos autoriai tai aiškina taip: kai judesį vaikui atlieka terapeutas, vaikas pats nesprendžia judesio užduoties, o būtent tai skatina mokymąsi (Novak ir kt., 2020).

Tirta ir gali pakenkti

• Hiperbarinis deguonis (barokamera). Yra aukšto lygio įrodymų, kad jis negerina judesių ir pažinimo funkcijų. Dažniausias šalutinis poveikis yra vidurinės ausies barotrauma, ji pasitaikė iki 50 % vaikų (Laureau ir kt., 2022).
• Kamieninės ląstelės komercinėse klinikose. Reguliuojamuose tyrimuose virkštelės kraujo ląstelės davė nedidelį poveikį, apie 1,4 balo stambiosios motorikos teste GMFM-66 (Finch-Edmondson ir kt., 2025). Komercinės klinikos siūlo netikrintus produktus. Europos vaistų agentūra įspėja, kad tokios terapijos gali būti nesaugios ir neveiksmingos (EMA, 2020).

Į turinį

Kas svarbiau už metodo pavadinimą

Šiuolaikinėse gairėse kartojasi viena mintis: vaikas pats, aktyviai ir daug praktikuoja tai, ko nori išmokti realiame gyvenime (Jackman ir kt., 2022).

Svarbus ir kiekis. Apžvalgoje apie rankų funkciją asmeniniai tikslai buvo pasiekiami, kai vaikas juos praktikavo daugiau nei 14–25 valandas, derinant užsiėmimus su terapeutu ir namuose. Bendrai rankos funkcijai pagerinti reikėjo daugiau nei 30–40 valandų (Jackman ir kt., 2020).

Todėl centro verta klausti ne tik, kokį metodą jie taiko, bet ir kiek laiko vaikas pats aktyviai praktikuos savo tikslą.

Vaikams, kurie nevaikšto (GMFCS IV–V), metodų, gerinančių judesių funkciją, įrodyta mažai. Tai nereiškia, kad užsiėmimai nereikalingi: keičiasi tikslai. Svarbu, kad vaikui neskaudėtų, būtų patogu sėdėti ir gulėti, jis galėtų bendrauti, saugiai valgyti ir dalyvauti šeimos gyvenime.

Kas šiems vaikams turi daugiausia įrodymų (klubų stebėsena, stovėjimo atrama, padėties valdymas, alternatyvioji komunikacija), rašome straipsnyje „Cerebrinis paralyžius: formos, funkcijų lygiai ir kas padeda“.

Kaip patikrinti, ar padeda būtent jūsų vaikui

Palyginti savo vaiką su kita jo versija, kuri to kelio nėjo, neįmanoma. Bet galima palyginti tą patį vaiką prieš kursą ir po jo.

1. Prieš kursą kartu su terapeutu užsirašykite vieną ar du konkrečius tikslus, pavyzdžiui: išlaiko galvą 30 sekundžių, paima šaukštą, atsisėda su atrama.
2. Nufilmuokite, kaip vaikui sekasi dabar.
3. Po kurso ir dar po mėnesio nufilmuokite tą pačią užduotį tomis pačiomis sąlygomis.
4. Iš anksto nuspręskite, koks rezultatas reikštų, kad kursą verta kartoti.

Vaikai auga ir mokosi ir be terapijos, todėl vienas geras rezultatas dar neįrodo, kad padėjo būtent metodas. Bet jei po kelių kursų tikslų nepasiekiama, verta keisti planą.

Nauja patirtis ir džiaugsmas

Delfinai, žirgai, jūra ar kelionė vaikui gali būti stiprūs nauji įspūdžiai, nauja patirtis ir didelis džiaugsmas. Tai svari priežastis. Tik tada verta sau pasakyti, kad tai poilsis ir džiaugsmas, o ne gydymas, ir pagal tai vertinti kainą.

Ilona pastebėjo, kad jos kiti vaikai, pirmą kartą grįžę nuo jūros, padarė šuolį: vienas prabilo ir atsisakė sauskelnių, kitas ėmė kalbėti ilgesniais sakiniais. Ar tai lėmė kelionė, ar vaikai tiesiog augo, pasakyti negalime.

Tyrimuose įvairi, įdomi aplinka namuose kartu su kasdiene tikslų praktika kūdikiams, turintiems didelę cerebrinio paralyžiaus riziką, padėjo labiau nei įprasta priežiūra: 12 mėnesių amžiaus jų judesių ir pažinimo raida buvo geresnė (Morgan ir kt., 2016). Tai buvo kasdienė aplinka, o ne vienkartinis įspūdis.

Hipoterapija tirta daugiau. Viena metaanalizė rado nedidelį poveikį stambiajai motorikai ir ėjimui, ypač vaikams, kurie mokosi vaikščioti (Heussen ir kt., 2022). Kita rado, kad kineziterapija su hipoterapija veikė panašiai kaip ta pati kineziterapija be jos (Santos de Assis ir kt., 2022).

Jei vaikas serga epilepsija, atsiminkite, kad kelionė, pasikeitęs režimas ir miego trūkumas gali dažninti priepuolius. Apie tai rašome straipsnyje „Epilepsija ir cerebrinis paralyžius“.

Kiek tai kainuoja

Renkantis terapiją daug kas priklauso ne tik nuo jos veiksmingumo, bet ir nuo pinigų. Todėl verta įvertinti, kokios naudos tikitės iš vieno ar kito metodo, ir palyginti, ką už tuos pačius pinigus galėtumėte gauti kitur. Kartais už vieną brangų kursą galima gauti visą kitą reabilitacijos kursą ar net kelis.

Skaičiuokite visą kainą: ne tik terapiją, bet ir kelionę, būstą ir pragyvenimą. Iš metodų, kuriuos svarstėme mes, brangiausias yra DMI: dviejų savaičių kursas Ispanijoje su kelione ir būstu mums kainuotų apie 8 600 €. Už tiek pat galėtume maždaug du su puse karto nuvažiuoti į kursą „Olinek“ centre Varšuvoje.

Ligonių kasa gydymą užsienyje kompensuoja tik tam tikromis sąlygomis, o kelionės ir apgyvendinimo išlaidos nekompensuojamos. Plačiau rašome gide „Ką daryti pirmiausia“. Dalis šeimų reabilitacijai įsteigia paramos fondą: „Kaip įsteigti labdaros ir paramos fondą vaikui su negalia“.

Kada būti atsargiems

Būkite atsargūs, jei centras ar terapeutas:

• žada, kad vaikas pradės vaikščioti ar kalbėti, arba žada „išgydyti“ cerebrinį paralyžių;
• prašo didelio išankstinio mokėjimo ir spaudžia apsispręsti greitai;
• teigia, kad metodą taiko tik jie, o kiti specialistai „nesupranta“;
• negali paaiškinti, kokio konkretaus tikslo sieksite ir kaip jį pamatuosite;
• pataria nutraukti vaistus ar gydytojų paskirtą gydymą;
• vieninteliu įrodymu laiko kitų tėvų atsiliepimus ir vaizdo įrašus.

Šaltiniai (16)

• Bailes A. F. ir kt. The effect of suit wear during an intensive therapy program in children with cerebral palsy. Pediatr Phys Ther, 2011;23(2):136–142. doi:10.1097/PEP.0b013e318218ef58
• European Medicines Agency. EMA warns against using unproven cell-based therapies, 2020. https://www.ema.europa.eu/system/files/documents/public-statement/ema_communication_on_cell_based_therapies_en.pdf
• Finch-Edmondson M. ir kt. Cord Blood Treatment for Children With Cerebral Palsy: Individual Participant Data Meta-Analysis. Pediatrics, 2025;155(5). doi:10.1542/peds.2024-068999
• Heussen N. ir kt. Equine-Assisted Therapies for Children With Cerebral Palsy: A Meta-analysis. Pediatrics, 2022;150(1). doi:10.1542/peds.2021-055229
• Jackman M. ir kt. What is the threshold dose of upper limb training for children with cerebral palsy to improve function? A systematic review. Aust Occup Ther J, 2020;67(3):269–280. doi:10.1111/1440-1630.12666
• Jackman M. ir kt. Interventions to improve physical function for children and young people with cerebral palsy: international clinical practice guideline. Dev Med Child Neurol, 2022;64(5):536–549. doi:10.1111/dmcn.15055
• Kantor J. ir kt. The Effects of Ayres Sensory Integration and Related Sensory Based Interventions in Children with Cerebral Palsy: A Scoping Review. Children (Basel), 2022;9(4):483. doi:10.3390/children9040483
• Laureau J. ir kt. Hyperbaric oxygen in children with cerebral palsy: A systematic review of effectiveness and safety. PLoS One, 2022;17(10):e0276126. doi:10.1371/journal.pone.0276126
• Marino L., Lilienfeld S. O. Third time’s the charm or three strikes you’re out? An updated review of the efficacy of dolphin-assisted therapy for autism and developmental disabilities. J Clin Psychol, 2021;77(6):1265–1279. doi:10.1002/jclp.23110
• Morgan C. ir kt. Single blind randomised controlled trial of GAME (Goals – Activity – Motor Enrichment) in infants at high risk of cerebral palsy. Res Dev Disabil, 2016;55:256–267. doi:10.1016/j.ridd.2016.04.005
• Novak I. ir kt. State of the Evidence Traffic Lights 2019: Systematic Review of Interventions for Preventing and Treating Children with Cerebral Palsy. Curr Neurol Neurosci Rep, 2020;20(2):3. doi:10.1007/s11910-020-1022-z
• Paleg G. ir kt. Where’s the Evidence? Challenging Therapists to Stop Legitimizing Dynamic Movement Intervention and Cuevas Medek Exercises. Pediatr Phys Ther, 2026;38(1):138–143. doi:10.1097/PEP.0000000000001261
• Santos de Assis G. ir kt. Physical therapy with hippotherapy compared to physical therapy alone in children with cerebral palsy: systematic review and meta-analysis. Dev Med Child Neurol, 2022;64(2):156–161. doi:10.1111/dmcn.15042
• Sinha Y. ir kt. Auditory integration training and other sound therapies for autism spectrum disorders (ASD). Cochrane Database Syst Rev, 2011;(12):CD003681. doi:10.1002/14651858.CD003681.pub3
• te Velde A. ir kt. Neurodevelopmental Therapy for Cerebral Palsy: A Meta-analysis. Pediatrics, 2022;149(6). doi:10.1542/peds.2021-055061
• Wells H. ir kt. Garment Therapy does not Improve Function in Children with Cerebral Palsy: A Systematic Review. Phys Occup Ther Pediatr, 2018;38(4):395–416. doi:10.1080/01942638.2017.1365323

Duomenys patikrinti 2026 m. spalio mėn.

---

Šį puslapį parengė „Nuo ko pradėti“. Jį kuria dvi mamos, auginančios vaikus su cerebriniu paralyžiumi. Rašome tai, ką patys turėjome išsiaiškinti.

Pastebėjote klaidą ar pasikeitusią tvarką? Parašykite mums.